Dažniausiai jų „nuodėmes“ užfiksuoja stacionarūs greičio matuokliai. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vien pernai tokių atvejų buvo 283 tūkst. 335, o užpernai dar daugiau – net 378 tūkst. 449.
Laukti liko nedaug
Turint galvoje, kad visuose 21 tūkst. 354,85 km Lietuvos valstybinės reikšmės kelių yra vos 139 stacionarūs ir 11 mobilių greičio matuoklių, lengva įsivaizduoti, kokia daugybė pažeidimų lieka nepastebėti.
Tačiau tai jau netrukus pasikeis. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) paviešino 50 vietų, kur bus pastatyti nauji sekcijiniai greičio matuokliai.
Taip pat žinoma ir kada šie matuokliai ims veikti. LAKD sutartis su konkursą laimėjusia bendrove „Fima“ jau pasirašyta, o šiuo metu vyksta paruošiamieji darbai.
Kaip aiškino LAKD Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas, sutarties pabaiga, o kartu ir vėliausias galimas vidutinio greičio matuoklių įjungimo laikas, yra pati 2018-ųjų pradžia, bet, pasak jo, rangovas užtikrino, kad tiek ilgai laukti nereikės.
„Apie rudens pradžią jau galima kalbėti, - pašnekovas įvardijo labiausiai tikėtiną matuoklių įjungimo laiką. - Turime galiojančią sutartį, joje aiškiai numatyti terminai ir kol kas jie yra aplenkti.“
Ims stebėti anksčiau
Tačiau naujuosius prietaisus keliuose vairuotojai išvys gerokai anksčiau.
Pasak N.Abukausko, matuokliai bus pastatyti ir ims fiksuoti vairuotojus dar prieš oficialią jų veikimo pradžią. Surinkti duomenys keliaus į Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazę ir kartu tokiu būdu bus atliekama prietaisų metrologinė patikra, tačiau baudų už tuo metu užfiksuotus pažeidimus vairuotojai nesulauks.
Specialistas užtikrino, kad vairuotojai tikrai bus informuoti, kai naujieji vidutinio greičio matuokliai ims fiksuoti pažeidimus.
Mažins greitį
50 naujųjų matuoklių bus pastatyti 25 ruožuose, po vieną prietaisą ruožo pradžioje ir pabaigoje.
Šios kameros ir dieną, ir naktį veiks be matomų blyksčių, tad patys vairuotojai negalės žinoti, ar jų pažeidimas buvo užfiksuotas.
Vairuotojui pravažiavus pirmąją kamerą, jo automobilio valstybinis numeris bus užfiksuojamas ir iš karto patikrinamas, ar automobilis nevogtas, ar turi galiojantį privalomąjį draudimą ir techninę apžiūrą.
Po kelių kilometrų išvažiuodamas iš ruožo vairuotojas pravažiuos antrąjį prietaisą. Jis automatiškai suskaičiuos, ar žmogus neįveikė atkarpos greičiau, nei įmanoma važiuojant maksimaliu leistinu greičiu. Jei paaiškės, kad vairuotojas antrąją kamerą pasiekė pernelyg greitai, jam bus automatiškai skiriama bauda už vidutiniškai viršytą greitį.
Tai reiškia, kad bausmė dažniausiai bus mažesnė, nei tikrasis pažeidimas, nes, pvz. į 90 km/val. leistino greičio ruožą 140 km/val. greičiu įlėkęs vairuotojas gali stipriai sumažinti greitį ir išvažiuodamas iš stebimo ruožo jis vidutiniškai bus viršijęs greitį tik galbūt 15 km/val, o už realų 50 km/val. viršijimą liks nenubaustas.
Tačiau N.Abukauskas pabrėžė, kad naujųjų matuoklių tikslas nėra surinkti iš vairuotojų kuo daugiau pinigų, o įpratinti lietuvius važinėti lėčiau.
„Lietuvoje greičio viršijimas yra masinis reiškinys. Reikia keisti vairuotojų įpročius. Vien baudų didinimas neformuoja gerų įpročių, bet nuolat informuojant, tikrinant, žmonės įpranta važinėti lėčiau“, - aiškino jis.
Rinko pavojingiausius ruožus
N.Abukauskas patvirtino, kad išrinkti tinkamiausius ruožus vidutinio greičio matavimui nebuvo lengva.
„Turėjome užtikrinti, kad naudojami biudžeto pinigai atneš naudą visuomenei. Iš to kilo ir atrankos metodika. Pagrindinis kriterijus – identifikuoti vietas, kur dėl greičio viršijimo labiausiai nukenčia saugaus eismo sąlygos ir sumažinus greitį labiausiai sumažėtų nelaimių“, - sakė jis.
Taip pat specialistai vertino eismo intensyvumą, elektros prieinamumą ir net reljefą, kad matuokliai aiškiai matytųsi.
„Įranga negali būti siurprizas. Ji negali skatinti staigiai stabdyti ar keisti trajektoriją, nes tai nesaugu“, - aiškino pašnekovas.
Pirmasis ruožas pasiteisino su kaupu
Ties Marijampole jau veikia pats pirmasis Lietuvoje sekcijinis greičio matuoklis, įrengtas dar 2015-ųjų vasarą. Tuomet pareigūnai atskleidė, kad per bandymus paaiškėjo, jog kai kurie vairuotojai atkarpą, kur leidžiamas 90 km/val greitis, sugebėjo įveikti net vidutiniu 168 km/val greičiu.
N.Abukauskas patvirtino, kad šis ruožas pasiteisino su kaupu – vos įrengus jį ir pranešus apie matavimus visuomenei greičio viršijimo atvejų atkarpoje sumažėjo net 10 kartų ir šis sumažėjimas išliko iki pat dabar.
