Vis tik draudikai ir vairavimo ekspertai perspėja, kad, artėjant atostogų karštinei labai praversti galintis sprendimas, navigacijos įranga netinkamai ją naudojant gali tapti ir eismo įvykių priežastimi bei sukelti didelių nuostolių.
Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas sako, kad, nepaisant akivaizdžių privalumų, navigacijos įranga gali blaškyti vairuotojus, atitraukti jų dėmesį nuo to, kas vyksta kelyje, o neretai ir paklaidinti.
„Vairuojant pagrindinis dėmesys visuomet turėtų būti sutelktas į kelią ir tai kas jame vyksta. Vis dėlto navigacijos prietaisų vedami vairuotojai neretai daugiau rūpinasi tuo, kaip tiksliai sekti navigacijos prietaisų instrukcijomis, o ne saugiu vairavimu.
Kartais tai baigiasi kelių eismo taisyklių pažeidimais ar net ir tikrai skaudžiomis avarijomis“, – sako A. Pilčicas.
Draudimo ekspertas pažymi, kad naudotis navigacijos įranga nepažįstamose vietovėse savaime nėra blogai. Grėsmė eismo saugumui kyla tuomet, kai tokias prietaisais naudojamasi neatsargiai ir pernelyg jais pasikliaunant.
Tokiai nuomonei pritaria ir ilgametę patirtį turintis automobilių sporto, ekonominio vairavimo treneris, praktinio vairavimo mokytojas bei vairavimo teorijos dėstytojas Artūras Pakėnas. Jis sako, kad neretai vairuotojai paprasčiausiai bando perkelti savo atsakomybę technologijoms ir aklai jomis pasitiki, todėl papuola į pavojingas situacijas.
„Vairuotojai turėtų suprasti, kad navigacijos įranga yra tik pagalbinė priemonė, kuri negali pakeisti kelių eismo taisyklių ir paties vairuotojo nuovokos bei sąmoningumo. Dėl to vairuojant visuomet pirmiausiai reikia vadovautis ženklais ir kelių eismo taisyklių reikalavimais ir tik tuomet, jei navigacijos įrangos instrukcijos jiems neprieštarauja, atsižvelgti į informaciją ekrane“, – sako A. Pakėnas.
A. Pakėno teigimu, navigacijos įranga nėra tobula, o technologijos gali klysti nurodydamos kelią, kuriuo važiuoti kelio ženklai tuo metu draudžia. Be to, pasak eksperto, navigacinė įranga nebūtinai tiksliai atvaizduoja esamą vairuotojo padėtį kelyje, dėl to yra nesudėtinga suklysti ir pasukti ten, kur to daryti negalima, kitaip pažeisti taisykles.
„Ne kartą pačiam važinėjant užsienyje yra pasitaikę situacijų, kai navigacijos įranga sako viena, o kelio ženklai rodo ką kitą. Be abejo, tokiais atvejais reikia vadovautis būtent ženklais, net jei tai reikštų, kad teks važiuoti didesnį atstumą.
Ypatingai miestuose situacija keliuose gali kisti labai greitai – vieną dieną važiuoti tam tikra gatve yra leidžiama, kitą – ji jau gali būti paženklinta eismą draudžiančiu ženklu. Navigacijos įrangoje tokie pasikeitimai ne visuomet laiku užfiksuojami, todėl vairuotojams niekuomet nereikėtų prarasti budrumo“, – pažymi A. Pakėnas.
Be to, vairavimo mokytojo teigimu, naudojantis navigacijos įranga reikia įsitikinti, kad tokie prietaisai automobilyje yra pritvirtinti tinkamai, neužstoja vairuotojui vaizdo ir neblogina matomumo.
„Navigacijos ekranas turėtų būti tvirtinamas taip, kaip nurodoma įrangos instrukcijoje, tačiau nepažeidžiant kelių eismo taisyklių. Pavyzdžiui, instrukcijoje gali būti numatoma, kad įranga yra tinkama tvirtinti ant priekinio transporto priemonės lango, tačiau daugelyje šalių kelių eismo taisyklės tai daryti draudžia. Tokiu atveju, žinoma, reikėtų paisyti taisyklių“, – sako A. Pakėnas.
A. Pilčicas priduria, kad vis dažniau vairuotojai naudojasi ne specialia automobiline, o į išmaniuosius telefonus įdiegta navigacijos programa. Tokiais atvejais dažnai nepasirūpinama specialiu telefono laikikliu, prietaisas neretai paprasčiausiai padedamas ant panelės ar keleivio sėdynės, į jį nuolat žvilgčiojama atitraukus akis ir dėmesį nuo kelio, vairuojant telefonas imamas į rankas.
„Naudotis telefonu vairuojant yra draudžiama, todėl įjungus jame navigacijos programą prietaisas turėtų būti patikimai pritvirtinamas specialiame laikiklyje. Be to, telefonas, kaip ir kitokia navigacijos įranga, automobilyje turi būti tvirtinamas taip, kad neblogintų vairuotojo matomumo ir kitaip netrukdytų jam saugiai vairuoti“, – sako A. Pilčicas.
A. Pakėno teigimu, maršrutą navigacinėje įrangoje reikėtų nustatyti ir bet kokias jo korekcijas atlikti derėtų tik prieš pradedant važiuoti arba saugiai sustojus.
„Važiuojant vairuotojas turėtų koncentruotis tik į kelią ir tai, kas vyksta jame, o bet kokie maršruto koregavimai, koordinačių į sistemą įvedimas turėtų būti daromi sustojus leistinoje vietoje arba tokiais darbais turėtų užsiimti keleiviai. Beje, kai kurių gamintojų navigacinė įranga ir pati neleidžia sistemoje atlikti jokių veiksmų, kol automobilis juda“, – teigia A. Pakėnas.
