Avarija įvyko ties Pasvalio ir Panevėžio riba. Susidūrė sunkvežimis, autobusas ir du lengvieji automobiliai.
Įvykio liudininkai pasakojo, kad tragedija įvyko lengvajam automobiliui „Volkswagen Golf“ laukiant posūkio į kairę.
Iš paskos važiavęs sunkvežimio vairuotojas nespėjo sustabdyti ir rėžėsi į automobilio galą.
Dėl stipraus smūgio „Golf“ palindo po priešpriešine kryptimi važiuojančiu autobusu. Vilkikas dar rėžėsi į paskui autobusą judančią „Audi“.
Per kraupią avariją abu lengvieji automobiliai buvo visiškai sumaitoti. Atvykę gelbėtojai ir medikai jų vairuotojams padėti jau negalėjo. Gyva liko tik „Audi“ važiavusi keleivė, mergina gydoma reanimacijoje.
Kaip galėjo įvykti tokia kraupi nelaimė? Aiškėjant avarijos aplinkybėmis vis daugiau dėmesio krypsta į vilkiką ir jo vairuotoją.
Įsiminė greitis
Aikštelėje, į kurią norėjo sukti „Golf“, stovėjęs avarijos liudininkas Karolis pasakojo, kad kelio danga tame „Via Baltica“ ruože nebuvo slidi. Jis patvirtino, kad sunkvežimio vairuotojas galėjo viršyti greitį.
Paprastai vilkikų vairuotojai greičio viršyti negali dėl paprastos priežasties – naujose transporto priemonėse būna įmontuoti greičio ribotuvai, bet senesniuose vilkikuose jie dažnai neveikia.
Norėdami greičiau pervežti krovinį ir daugiau uždirbti, gabenimo įmonių vadovai gali raginti vairuotojus viršyti greitį, daugiau dirbti ir kiek įmanoma greičiau nuvažiuoti iki reikiamos vietovės.
Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Narbutas neslėpė, kad senesniuose sunkvežimiuose greičio ribotuvą išjungti nėra labai sunku.
Anot jo, su išjungtu greičio ribotuvu dažnai atvažiuoja sunkvežimiai iš Rusijos ir Baltarusijos. Lenkijoje senesnių vilkikų taip pat netrūksta.
„Jei sunkvežimis naujas, ribotuvas visuomet veikia, nes kitokiu atveju negalios garantija. Tuo metu senesnėse mašinose jie dažniausiai yra atjungti“, – komentavo pašnekovas.
Skaičiuoja kiekvieną minutę
Jis pažymėjo, kad didžiausia problema eismo saugumui išlieka sunkvežimių vairuotojų nuovargis. Vilkiką vairavęs Lenkijos pilietis, pirminiais duomenimis, buvo blaivus.
Paskirais atvejais tam įtakos turi ir apmokėjimo sistema. Pavyzdžiui, nors oficialiai ir nenurodoma, atlygį vairuotojas gauna už įveiktus kilometrus.
„Tuomet išeina, kad kiekvienas kilometras – litas arba šiais laikais – 30 euro centų. Tai ir stengiasi kuo greičiau įveikti kuo daugiau kilometrų“, – kalbėjo R. Narbutas.
Kitais atvejais vairuotojus spaudžia tiesioginiai vadovai ar užsakovai. Jie gauna užduotį iki nurodytos valandos nuvažiuoti į paskirties vietą ir iškrauti krovinį.
Anot pašnekovo, dažniausiai taip pavojingai skubama vežant prekes šaldytuvuose.
„Civilizuotuose kraštuose vairuotojas gali vėluoti iki 10 valandų, o vargingose šalyse spėti laiku yra kone pareiga“, – pasakojo profsąjungos vadovas.
Dažnai lemia nuovargis
Jis neatmetė, kad sunkvežimį vairavęs lenkas jau buvo nuvažiavęs didelį atstumą ir dėl to pervargęs.
Pašnekovo manymu, vairuotojus būtų galima drausminti panašiai kaip Skandinavijoje už pažeistą darbo ir poilsio režimą skiriant baudos taškų.
Surinkus tam tikrą jų sumą galėtų būti anuliuojamas 95 kodas, kuris suteikia teisę užsiimti komercinių krovinių gabenimu.
R. Narbutui sunku suprasti, kur tokiu metu galėjo skubėti link Latvijos judančio sunkvežimio vairuotojas. Pašnekovas pažymėjo, kad sekmadienio vakarą logistikos centrai vilkikų įprastai nepriima.
„Iki pirmadienio ryto jo turbūt niekas nebūtų priėmęs. Galbūt yra logistikos centrų, kurie dirba ir naktimis, tačiau labai tuo abejoju“, – svarstė jis.
Problema aktuali ir Lietuvoje
Anot vairuotojų profesinės sąjungos vadovo, Lietuvoje taip pat ne visos gabenimų įmonės yra pavyzdingos.
Jis yra girdėjęs gandų apie įrangą, kuri leidžia apgauti tachografus ir yra valdoma nuotoliniu būdu. Tačiau pats tokios dar nematė.
„Anksčiau būdavo naudojami magnetai. Pasitaikydavo netgi atvejų, kai žmonės skųsdavosi, kad policijos pareigūnai sustabdę randa sukčiavimo priemonių, tačiau vairuotojai nežinoję apie jų buvimą“, – pasakojo R. Narbutas.
Šiuo metu vyksta diskusijos dėl naujos kartos tachografų įvedimo. Jie jau turėtų ir GPS įrangą.
Vis dėlto, anot pašnekovo, tai neįvyks greičiau nei 2020 metais. Tačiau kontrolė bus griežtinama.
„Visoje Europos Sąjungoje susiduriama su piktnaudžiavimo pažeidžiant darbo ir poilsio režimą atvejais. O tai kaskart yra didžiulis pavojus. Taip pat ir mums“, – komentavo R. Narbutas.
Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama efektyvesniam vietinių maršrutų organizavimui skatinti, kad ilgų reisų vairuotojai komandiruotėse praleistų mažiau laiko.
