„Ergo Insurance“ Lietuvoje perspėja, kad žiemą rizikos dviratininkams yra kitokios nei vasarą ir pataria, kokių priemonių imtis, norint sumažinti grėsmę sveikatai ir transporto priemonei.
Tinkamai paruoštas dviratis
„Drausdami dviratininkus pastebėjome, kad jiems kyla kelios pagrindinės rizikos: transporto priemonės vagystė, traumos bei lūžiai ir važiuojant dviračiu sukelta žala, kai dviratininkas tampa eismo įvykio kaltininku.
Paskutinės dvi rizikos gerokai išauga šaltuoju metų periodu“, – sako „Ergo Insurance“ žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.
Pirmas dalykas, kurį pataria specialistai – tai tinkamas dviračio paruošimas žiemos sezonui.
A. Pilčicas atkreipia dėmesį, kad žiemos metu šviesus paros periodas yra daug trumpesnis nei kitu metų laikų, todėl reikėtų įsitikinti, ar veikia dviračio šviesos, yra atšvaitai, taip pat nepamiršti šviesą atspindinčios liemenės.
„Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.
Dviratininkai gali pasirinkti – važiuoti su įjungtais žibintais arba dėvėti šviesą atspindinčią liemenę“, – sako A. Pilčicas.
Norint ant sniego išlaikyti dviratį stabilų, padangose reikėtų palaikyti mažesnį slėgį nei įprastai. Priklausomai nuo kūno svorio, reikėtų padangose palaikyti žemutinę rekomenduojamą oro slėgio ribą – ji būna nurodoma ant dviračių padangų.
„Žiemą keliai ir takai barstomi druska – sūrus ir purvinas vanduo patenka ant dviračio dalių ir tai gali sukelti koroziją. Kad būtų išvengta neigiamo poveikio, reikėtų reguliariai plauti dviratį ar bent jau nuvalyti jį po kiekvieno važiavimo“, – sako A. Pilčicas.
Sąlygas atitinkanti apranga
Važiuojant dviračiu dalis kūno įšyla, o lauke dažnai būna žema ar minusinė temperatūra, todėl kyla grėsmė peršalti.
Žiemą pirmiausia pradeda šalti plaštakos ir pėdos. Kad būtų malonu važiuoti, turėtumėte didesnį dėmesį skirti galūnėms.
„Kai kurie dviračių entuziastai po įprastomis pirštinėmis dar užsideda plastikines pirštines, taip sukurdami papildomą garų sluoksnį, apsaugojantį nuo šalimo“, – sako A. Pilčicas.
Orto24.lt ortopedas-traumatologas Tomas Indriulionis atkreipia dėmesį, kad dėl netinkamai paruošto dviračio sporto entuziastams gali grėsti ir lėtinės ligos: po pasivažinėjimo pradeda skaudėti kelio ir riešų sąnarius, nugarą, kaklą, gali tirpti rankos.
Važinėjantys dviračiu žiemą skundžiasi, kad daugiausiai bėdų kyla dėl nevalytų dviračių takų.
„Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad dviratininkai turėtų važiuoti specialiai pažymėtomis eismo juostomis arba dviračių takais.
Kelio dalimi važiuoti galima tuomet, kai nėra šių takų arba kelkraštis netinkamas – tuomet reikėtų važiuoti dešine eismo juosta, kuo arčiau jos krašto“, – sako draudimo bendrovės atstovas.
Budrumas itin svarbus
T. Indriulionis, nurodo, kad nugriuvus dažniausiai patiriami nubrozdinimai, o kartais ir kaulų lūžiai. „Važiuojant svarbu susikaupti, nesiblaškyti, laikytis saugaus greičio“, – pataria specialistas.
Jei po pasivažinėjimo atsirado skausmas, tuomet traumatologas rekomenduoja namuose kuo greičiau atšaldyti skaudamą vietą, kad būtų sumažinta uždegimo tikimybė.
Patyrus rimtesnę traumą, sumuštas vietas tikslinga šaldyti, esant nubrozdinimams ar žaizdoms jas dezinfekuoti, sutvarstyti. Esant gilioms žaizdoms ar galūnių deformacijoms, nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Šalmas žiemą – svarbiausias kiekvieno dviratininko atributas, galintis ne tik apsaugoti nuo sudėtingų traumų, bet ir išgelbėti gyvybę lemiamu momentu.
