„Nuolat girdime apie nelaimingus atsitikimus tamsiuoju paros metu. Pastebėta, kad nelaimių keliuose padaugėja, kai pasikeičia vasaros ir žiemos laikas, nes eismo dalyviai neįvertina rizikos ir nebūna pakankamai pastabūs“, – kalbėjo „Rytojaus Lietuva“ vadovas Tomas Žumbakys.
Prie 55 pačių pavojingiausių Kaune bei pakaunėje esančių perėjų akcijos metu budėjo ir policijos pareigūnai.
Ugneles degė savanoriai, akcijoje dalyvavo 5 iš Kauno kilę Seimo nariai.
„Dėl tamsos spalis ir lapkritis – pats pavojingiausias metas pėstiesiems“, – pritarė Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas. Nors žuvusiųjų eismo nelaimių metu šiemet Kauno apskrityje sumažėjo, daugėjo sužalotų žmonių. Dauguma žmonių taip pat nukentėjo tamsiuoju paros metu.
Šiemet Kauno apksrityje eismo įvykių metu žuvo 22 žmonės (pernai tuo pačiu metu – 38), sužaloti 784 (pernai – 702).
„Didžiausią dėmesį skiriame vadinamosioms juodosioms dėmėms – vietoms, kuriose žūsta žmonės. Vis tik daugiausia lemia pačių eismo dalyvių – vairuotojų ir pėsčiųjų – elgesys“, – kalbėjo kelių policijos vadovas. Pasak jo, žmonės eina per gatvę net nesižvalgydami, tačiau tokiu būdu pervertina savo saugumą.
Pasak Kauno savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininko Rimanto Mikaičio, šiemet miesto savivaldybė 4 nereguliuojamas sankryžas pavertė reguliuojamomis, virš 20 miesto sankryžų įrengti šviesoforai su LED žibintais.
Kitąmet Baltijos gatvėje visose perėjose bus įrengtos pėsčiųjų saugos salelės, taip pat numatyta rekonstruoti dvi sankryžas, visos nereguliuojamos perėjos Varnių gatvėje ir Taikos prospekte bus panaikintos. Tai padidins saugumą ir leis suformuoti reguliuojamą transporto koridorių.
Visos magistralinės Kauno gatvės, kurių ilgis siekia 100 kilometrų, bus apšviesta naujais 3400 LED šviestuvų.
