Kauno rajono meras V.Makūnas užsiminė apie planą statyti tiltą per Nemuną, kuris sujungtų dvi itin vaizdingas vietoves – Zapyškio ir Kulautuvos miestelius. Pasak mero, toks statinys padėtų į vientisą žiedą sujungti Kauno rajono turistinį maršrutą.
V.Makūno skaičiavimais, pėstiesiems ir dviratininkams skirtas tiltas kainuotų apie 1 mln. eurų, o darbus būtų galima pradėti 2018-aisiais. Svarstoma galimybė virš upės nutiesti keltuvų kelią, tačiau tai būtų kelis kartus brangesnis projektas.
Kauno bendrajame plane numatyti net du pėsčiųjų tiltai. Vienas sujungtų Nemuno salą su Aleksoto prieigomis, antrasis – Vilijampolę su senamiesčiu.
Sumanymą kurti papildomą jungtį su Nemuno sala dar galima pateisinti – po didelių renginių „Žalgirio“ arenoje užtrunka nemažai laiko palikti šią teritoriją. Žmonių srautas dar išaugs pradėjus veikti Nacionaliniam mokslo ir inovacijų centrui „Mokslo sala“, kuris turėtų atverti duris 2018-aisiais.
Tuo tarpu tiltas iš Vilijampolės labiausiai nudžiugintų Brastos gatvėje kylančio daugiabučių kvartalo gyventojus, kurie galėtų laisvalaikiu per kelias minutes pasiekti senamiestį.
Priešinga kryptimi žmonių srauto tikėtis neverta. Ar miesto savivaldybė turėtų savo lėšomis statyti tiltą, kuris bus reikalingas keliems tūkstančiams žmonių? Tai būtų prabanga.
Bendrajame plane numatyta vieta ir dar vienam tiltui – jis turėtų sujungti Kėdainių bei Užnemunės gatves netoli Nemuno ir Neries santakos. Šiuo tiltu galėtų judėti automobiliai, todėl smarkiai sumažėtų jų srautas centrinėje miesto dalyje. Projekto sąmata taip pat būtų gerokai didesnė – poros milijonų eurų tikrai neužteks.
Vis dėlto Kauno valdžiai labai rimtai vertėtų pagalvoti, ar nereikėtų dėmesio sutelkti į kitą gausybę rūpesčių keliančią vietą – A.Meškinio tiltą per Nerį. Net po menko eismo įvykio jo prieigose susidaro kelių kilometrų ilgio automobilių spūstys, kurios neišsisklaido kelias valandas, o eismo įvykius policijos pareigūnai fiksuoja beveik kasdien.
Šio Kauno pakraštyje stovinčio tilto, kuris yra kelio Vilnius-Klaipėda dalis, projektuotojai negalėjo net įsivaizduoti, kad juo per parą vidutiniškai pravažiuos daugiau kaip 50 tūkst. transporto priemonių. Pagal šį rodiklį statinys tvirtai pirmauja visoje šalyje, o automobilių gausa lemia dažnus eismo įvykius.
Padėtis pasikeistų kiekviena kryptimi įrengus po tris eismo juostas, tačiau tai galima padaryti tik pastačius du naujus tiltus – esamos statinių atramos neišlaikytų papildomo svorio.
Receptas lyg ir žinomas, tačiau bloga žinia ta, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) šio projekto imsis ne anksčiau kaip 2020-aisiais. Tiltus vieną po kito tektų nugriauti ir jų vietoje statyti naujus. Sunku net įsivaizduoti, kokios spūstys susidarytų statybų metu, o jos užtruktų maždaug dvejus metus.
Galbūt Kauno vadovams reikėtų pagalvoti apie visai naujo tilto statybą tarp Šilainių ir Jonavos gatvės. Tuomet gerokai sumažėtų krūvis A.Meškinio tiltui, mat jam tenka tik 20–30 proc. tranzitinio eismo.
Naują A.Meškinio tiltą būtų galima statyti kad ir po dešimtmečio, o šių darbų pradžia nekeltų siaubo vairuotojams.
„Laikinoji sostinė“
