Šalies keliuose šiais metais pastebima teigiamų pokyčių. Lietuvos automobilių kelių direkcija skelbia, kad iki lapkričio 17 dienos avarijose žuvo 160 žmonių.
Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šis rodiklis sumažėjo daugiau nei 21 procentu.
Kita vertus, išaugo įskaitinių eismo įvykių ir juose sužeidžiamų žmonių skaičius. Tačiau, norint jį sumažinti, reikalingas ne tik Susisiekimo ministerijos, Kelių direkcijos ar policijos, bet ir kiekvieno visuomenės nario indėlis.
Impulsas keisti požiūrį
Policijos kapelionas Algirdas Toliatas pažymėjo, kad Žuvusiųjų eismo įvykiuose atminimo dieną vertėtų ne tik prisiminti tuos, kurie išėjo, bet ir skirti laiko pagalvoti apie gyvuosius.
Privalu pamąstyti apie žmones, kurie dar gali būti išgelbėti ir apsaugoti.
„O viskas, ko reikia, tai būti budresniems, atsargesniems ir atsakingiems. Turime būti ne tik eismo dalyviai, bet ir stebėtojai, kurie praneš matydami, kad šalia vyksta kažkas negera“, – kalbėjo jis.
Anot kunigo, kiekvienam iš mūsų tai yra proga susimąstyti, kokie trapūs iš tiesų esame ir kaip lengvai galime vieni kitus sužaloti.
„Ši diena skirta žuvusiesiems, tačiau nereikėtų pamiršti ir to, kiek daug yra sužeistųjų. Pavojingo vairavimo sukelti siaubingi išgyvenimai taip pat yra to dalis“, – kalbėjo dvasininkas.
Pašnekovo teigimu, ši diena turėtų tapti permainų impulsu gyviesiems. Mintys apie potencialiai tragiškas neatsakingo elgesio kelyje pasekmes gali paskatinti keisti požiūrį.
A.Toliatas prisimena mėgstamą savo posakį: „Geriau 20 minučių per vėlai negu 20 metų per anksti.“
Į jį turėtų atkreipti dėmesį labiausiai skubantys vairuotojai, mat beatodairiškas skubėjimas itin dažnai tampa ankstyvos kelionės Anapilin priežastimi.
Kapelionas atkreipė dėmesį, kad tai dažnai nutinka ir tuomet, kai vairuotojai negali sutelkti dėmesio.
O tai gali lemti įvairios priežastys: vieni į automobilį sėda apsvaigę nuo alkoholio ar pervargę, kiti naudojasi mobiliaisiais telefonais.
„Mokslininkai nustatė, kad daugiau nei 90 procentų avarijų įvyksta dėl žmogiškojo veiksnio. Tik pagalvokite, kaip stipriai mes tą skaičių galime sumažinti“, – pabrėžė A.Toliatas.
Kitą sutikti kaip svečią
Bažnyčia turimomis priemonėmis stengiasi ugdyti vairuotojų sąmoningumą. Anot dvasininko, kiekvienas pareigingas vairuotojas bus saugus tik tuomet, kai galvos ne tik apie tai, ką daro pats.
„Pasistenkime žingsniu į priekį numatyti, kaip elgsis kitas žmogus. Galbūt tu važiuoji degant žaliai šviesai, tačiau reikia nepamiršti, kad kažkas gali sugalvoti važiuoti ir per raudoną“, – dėstė pašnekovas.
Atsargus elgesys kelyje, anot dvasininko, nereiškia, kad reikia visiškai sulėtėti ir bijoti pajudėti iš vietos, – taip tik būtų stabdomas eismas. Tačiau šiek tiek mažinti važiavimo tempą vertėtų.
A.Toliatui įstrigo iš Norvegijos grįžusių bičiulių įspūdžiai. Jie pasakojo, kad šioje šalyje eismas tarsi sulėtėja.
Skubėti įpratusiems lietuviams iš pradžių tai buvo tikra kančia, tačiau ilgainiui jie patys ėmė tuo mėgautis.
„Važiavimas automobiliu jiems tapo bendravimo forma. O juk taip ir turėtų būti – juk kelionė yra tam tikra bendrystė“, – pažymėjo kapelionas.
Kelyje kiekvienas gali pasirinkti, kaip nori bendrauti, – būti piktas ir į aplinkinius žiūrėti kaip į priešus ar gerbti esančius šalia. Anot kunigo, kelias turėtų būti tarsi erdvė, kurioje priimami svečiai.
„Bendras kelias turėtų būti vieta, kurioje norėtum kitą pamaloninti. Visai kaip svečią, dėl kurio pats ko nors atsisakai, kad tik galėtum duoti.
Įsivaizduokite, kaip sumažėtų žūčių skaičius, jei taip pasikeistų mūsų mentalitetas“, – svarstė A.Toliatas.
Keliant eismo kultūros lygį, anot kapeliono, svarbus kiekvieno iš mūsų indėlis. Jis priminė, kad prieš gerus porą dešimtmečių daugybė žmonių vairuodavo nesegėdami saugos diržų.
Tačiau socialinės reklamos, baudos ir didesnis visuomenės dėmesys padėjo tai išgyvendinti.
Žaizdos, kurios neužgyja
Kapelionas ragino nenustoti kalbėti apie eismo kultūrą. Svarbu kiekvienam eismo dalyviui priminti, ką jis rizikuoja prarasti įvykus avarijai. Tragedijų pavyzdžiai neretai priverčia žmones susimąstyti.
Kunigas sakė, kad po skaudžių eismo įvykių lieka sužaloti ne tik nukentėjusieji, bet ir kaltininkai. Ne visos traumos yra fizinės, o psichologinių randai išlieka daugelį metų.
Itin sunku žuvusiųjų artimiesiems, kurie netekties skausmą nešiojasi visą gyvenimą.
Taip pat reikia siekti, kad kultūringas elgesys kelyje taptų madingas. A.Toliatas pastebėjo, kad dėl daugybės televizijos projektų šokiai ir dainavimas šalyje tapo labai populiarūs ir skatinami.
„O kodėl negalima padaryti ko nors panašaus dėl saugaus eismo?
Jei prisidės žmonės, kurie Lietuvoje laikomi autoritetais, išsakys savo nuomonę ir įsitrauks visa visuomenė, pasieksime norimų pokyčių“, – įsitikinęs pašnekovas.
Juolab kad sąmoningumo trūksta ne tik vairuotojams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Pavyzdžiui, pėstiesiems nuolatos primenama apie būtinybę tamsiuoju paros metu nešioti atšvaitus.
Šioms gyvybę saugančioms priemonėms nereikia papildomų pastangų ar išlaidų, tačiau vis tiek pernelyg dažnai jos lieka gulėti stalčiuose.
„Kiekvienais metais direkcija išdalija tūkstančius atšvaitų, tačiau juos gavę žmonės kartais numeta į šalį. O tuomet iš šios svarbios aprangos detalės jokios naudos“, – priminė kapelionas.
Lietuvos automobilių kelių direkcija dalija atšvaitus, rodo socialines reklamas, tačiau A.Toliatas pabrėžė, kad dėl to vertėtų pasistengti visiems. Kartais galbūt užtektų pakalbinti giminaičius, artimuosius ar kolegas.
Ne vieta egoizmui
Eismo dalyviai privalo išlikti atidūs visus metus. Mąstymas, kad štai atėjus šiltajam sezonui galima sau leisti važiuoti gerokai greičiau, gali lemti skaudžias pasekmes.
O pasirodžius gatvėje tamsiuoju paros metu ar tuomet, kai kelias slidus, reikia būti ypač dėmesingam.
„Klaidų neišvengia net įgudę vairuotojai važiuodami puikiai pažįstamais keliais.
Tiesiog pamiršta, kad kiekvieną akimirką gali nutikti kas nors netikėta. Todėl kelyje visuomet reikia būti budriam“, – priminė A.Toliatas.
Egoizmui būnant eismo dalyviu tiesiog nėra vietos. Dvasininkas pažymėjo, kad šiuo atžvilgiu esame tarsi vieno laivo keleiviai.
Ir jei vienoje pusėje kas nors dugne gręžia skylę – nuskęs visi. O taip gali nutikti, jei toleruosime agresiją keliuose.
„Galvojame – svarbiausia, kad tai mūsų nepaliestų. Tačiau anksčiau ar vėliau visi turėsime tvarkytis su to padariniais.
Tik jei sutelksime jėgas, nuolatos apie tai kalbėsime ir darysime, kas nuo mūsų priklauso, būsime apsaugoti ir mes, ir mūsų draugai bei artimieji“, – reziumavo A.Toliatas.
Jis kvietė visus norinčiuosius sekmadienį 12 valandą atvykti į sostinėje esančią Šv.Ignoto bažnyčią.
Minint Pasaulinę žuvusiųjų eismo įvykiuose dieną čia bus laikomos šventosios mišios ne tik už mirusiuosius, bet ir už gyvuosius.
Minint šią dieną vertėtų prisiminti, kad kiti eismo dalyviai – visai ne priešininkai. Neverta viršyti greičio taip mėginant įrodyti savo pranašumą.
Laikydamiesi Kelių eismo taisyklių ir praleisdami tuos, kurie mandagiai to prašo, netampame silpnesni.
Priešingai – taip žengiame svarbų žingsnį plėtodami eismo kultūrą ir kartu užtikrindami visų saugumą.
