Sugedusias, neužsivedančias ar netgi avariją patyrusias transporto priemones buvo gana įprasta į autoservisą ar garažą transportuoti paprasčiausiai pritvirtinus prie kito automobilio tempimui skirta virve.
Vis tik šiandien tai jau gana retas vaizdas, o vairuotojai netruko priprasti prie gerokai paprastesnių ir patogesnių būdų transportuoti sugedusius ar į incidentus patekusius automobilius.
Draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad viena iš besikeičiančių vairuotojų įpročių priežasčių – vis labiau populiarėjantis pagalbos kelyje draudimas, prireikus suteikiantis automobilio transportavimo specialiai tam skirtu transportu paslaugą.
„Pasinaudojančių pagalbos kelyje ir sugedusio automobilio transportavimo paslaugomis kiekvienais metais vis daugėja. Šiemet visoje Lietuvoje mūsų siūlomos pagalbos kelyje vairuotojams prireikė jau daugiau nei tūkstantį kartų.
Tai yra 66 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tokios rūšies draudimas kainuoja pakankamai nebrangiai, jį galima įsigyti kartu su kasko ar privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu.
Ištikus bėdai kelyje naudoti senamadišką tempimo virve būdą yra paprasčiausiai nepatogu, trunka ilgiau, o taip pat yra ganėtinai rizikinga“, – sako R. Bieliauskas.
Susidūrimų pasitaiko dažnai
Anot draudimo eksperto, rizika, kad virve tempiamas automobilis susidurs su tempiančiuoju yra didelė, o taip dažniausiai nutinka, kai tokiu būdu transportuojamas automobilis su išjungtu ar visai neveikiančiu varikliu.
„Neužvedus automobilio variklio neveikia jo vairo ir stabdžių stiprintuvai bei kitos elektroninės sistemos, todėl automobilis tampa mažiau manevringas, jį tampa sudėtingiau vairuoti. Be to, ne taip efektyviai veikia ir jo stabdžiai, todėl pailgėja stabdymo kelias.
Nesant degimo, dėl neveikiančios kondicionavimo sistemos šaltuoju metu gali aprasoti automobilio langai, todėl gali gerokai suprastėti matomumas.
Prie vairavimo tokiomis aplinkybėmis vairuotojai paprastai nėra pripratę, todėl tempiant transporto priemones pasitaiko susidūrimų, kuriuose nukenčia ir į pagalbą atskubėjusių pažįstamų automobiliai, ir niekuo dėti pašaliniai eismo dalyviai, ir automobiliai, kuriuos teko tempti“, – sako R. Bieliauskas.
Anot jo, jei automobilis su automatine pavarų dėže, tai kyla didelė rizika, kad ji gali būti sugadinta tempiant transporto priemonę.
Būtinas ypatingas atidumas
Draudikų atstovas primena, kad, pagal Lietuvoje galiojančias kelių eismo taisykles, susidūrus tempiamam ir tempiančiam automobiliams kaltininku pripažįstamas pastarojo vairuotojas.
„Be viso to, tempiant kitą automobilį galima sugadinti ir savąjį. Niekuomet nereikėtų tempti didesnių ir sunkesnių transporto priemonių už savąją.
Tempiant didelį svorį automobilio variklis, pavarų dėžė patiria dideles apkrovas, todėl jiems gali būti rimtai pakenkta“, – pasakoja R. Bieliauskas.
Vis tik nusprendus pagelbėti į bėdą patekusiam automobiliui ir nutempti jį virve, draudikų atstovo teigimu, reikėtų važiuoti labai atsargiai, neskubėti, tolygiai greitėti ir taip pat stabdyti, jei įmanoma, vengti staigių manevrų, įsitikinti, kad į kiekvieną veiksmą tempiamo automobilio vairuotojas spės sureaguoti.
Be to, tempiančiojo automobilio vairuotojui, priešingai negu tempiamo, nereikėtų įsijungti avarinių žibintų, kurie vairuotojui kitame virvės gale gali sutrukdyti pamatyti apie posūkius ir kitus manevrus įspėjančius šviesos signalus.
„Tempimui reikėtų pasirinkti ir tinkamą virvę, kuri būtų ne per trumpa ir ne per plona, pakankamai tvirta, kad atlaikytų didelį transporto priemonės svorį.
Virvės ilgis turėtų siekti nuo 4 iki 6 metrų, o plotis – ne siauresnė kaip 50 mm. Be to, ji turėtų būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis arba pati būti ryškios spalvos“, – sako R. Bieliauskas.
