Skubėdami prie ežerų ir sodybų žmonės nesusimąsto, kad norėdami kuo greičiau pasiekti kelionės tikslą rizikuoja apskritai niekur nenuvažiuoti.
Kaip pažymi eismo saugumo specialistai, keliuose tuomet labai aiškiai pastebima, kurie eismo dalyviai yra kultūringi ir gerbia esančius šalia, o kurie elgiasi, kaip nori, ir rizikuoja ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvybe.
Į dangų skubėti neverta
Policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas priminė, kad liaudiškai Žoline vadinama Švč.Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė iš tiesų simbolizuoja brandą. Viso pasaulio krikščionims tai proga prisiminti, kokie svarbūs yra harmoningi tarpusavio santykiai.
Keliaujantiems automobiliais kunigas priminė posakį: „Geriau 20 minučių per vėlai negu 20 metų per anksti.“ Čia pirmasis laikas reiškia tiesiog vėlavimą, o antrasis – pernelyg ankstyvą mirtį.
A. Toliatas pažymėjo, kad skubėjimas yra labai dažna avarijų priežastis. Ypatingą pavojų sukelia tai, kad skubantys žmonės ne tik viršija greitį, bet ir yra išsiblaškę, mažiau kreipia dėmesį į tai, kas vyksta aplink juos.
„Pirmas mano patarimas visiems keliaujantiems – neskubėti taip greitai į dangų. Taip pat prisiminti, kad tuo jūs galite nulemti ir kito žmogaus ateitį“, – akcentavo policijos kapelionas.
Įspūdis, kad skubėdami mes sutaupome daug laiko, anot pašnekovo, yra klaidingas. 10 papildomų minučių gyvenimo niekaip nepakeis, ypač prisimenant tai, kad dauguma žmonių jas praleidžia įsitaisę lovoje priešais televizorių.
„Kur galime nuskubėti per tas 10 minučių? Niekur. Nors tuo pat metu rizikuojame savo gyvybe“, – pabrėžė kunigas.
Neskubantis vairuotojas, anot A. Toliato, yra ramesnis. Jam artimesnis yra pagarbos kitam eismo dalyviui jausmas, o praleisti kitą taip pat nebus problema. Tuomet žmogus gali mėgautis kelione, o pats vairavimas jam nebus kančia.
„Kelias tuomet tampa bendrystės ir pagarbos vieta, kurioje gali pasisemti gerų emocijų. Iš kur jos ten atsiras, jei mes patys neatsinešime?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Negalima prarasti savitvardos
Problemų, anot kapeliono, sukelia ir tai, kad šventės lietuviams automatiškai asocijuojasi su alkoholio vartojimu. O daryti tai saikingai, kaip įpratę italai ar prancūzai, mūsų tautiečiai dar nemoka.
„Yra nemažai šalių, kuriose žmonės išgeria taurę vyno, bet ties tuo ir sustoja, neperlenkia lazdos. Ir mums nereikėtų gerti tiek daug, bet turbūt dar gyvos senos tradicijos. Įpratimas, kad jei nenusigersi, tai nebus rimta šventė“, – pažymėjo A. Toliatas.
Kunigas atkreipė dėmesį, kad Žolinė, arba Švč. Mergelės Marijos žengimas į dangų, yra bendravimo šventė. Tuo metu apgirtęs žmogus civilizuotai komunikuoti dažniausiai nesugeba.
Anot pašnekovo, potraukis į alkoholį dažniausiai atsiranda, kai žmogus nemoka atsipalaiduoti kitaip. Tačiau to taip pat galima išmokti ir įprasti puikiai leisti laiką neapsvaigus.
Per šią šventę, A. Toliato manymu, kiekvienas iš mūsų galėtume savęs paklausti: „Ar esu brandi asmenybė? Ar esu tas eismo dalyvis, kuris į kelią su savimi atneša ramybę, pagarbą ir pasitikėjimą? Kiek sugebu suvaldyti stresą?“
Atsakant į paskutinį klausimą reikia prisiminti ir atvejus, kai kelyje sutikote agresyvų vairuotoją. Ar tuomet vis tiek išlaikėte šaltus nervus? Ar pačiam užvirė kraujas ir akimirką tapote tokiu pat kelių chuliganu?
„Stuburą turi tas vairuotojas, kuris sugeba atsilaikyti prieš chuliganus ir nepasiduoti jų provokacijoms. Toks žmogus net į bjaurias replikas nereaguoja. Štai kas yra tikroji brandos šventė“, – tvirtino kapelionas.
Anot jo, naivu manyti, kad mūsų nebrandumo ar vidinės kultūros stygiaus problemas išspręs kas nors kitas. Saugaus eismo klausimai taip pat nedings savaime, o situacija pasikeis tik tuo atveju, kai prisidėti norės kiekvienas.
„Jeigu mums ši šventė nors truputėlį svarbi, jos šventimas turėtų būti susijęs su atsakomybės jausmu, branda ir sąmoningumu. Taip pat ir kultūra keliuose“, – akcentavo A. Toliatas.
Vis tos pačios problemos
Skaudžios nelaimės įvyksta ir tuomet, kai vairuotojas pervertina savo jėgas. Po ilgo vakarojimo net ir nevartojant alkoholio kitą dieną kūnas gali reikalauti daugiau poilsio.
Kalbėdamas apie atsakingo elgesio kelionių metu svarbą A. Toliatas atkreipė dėmesį, kad nereikėtų nuvertinti ir kasdienio vairavimo. Paskendę rutinoje žmonės yra labiausiai linkę atsipalaiduoti, o atsakomybės jausmas nustumiamas į šalį.
„Vairuojant gali apimti ramybė, tačiau ją vis tiek lydi budrumo būsena. Tu gali nejausti streso, tačiau vis tiek privalai išlikti budrus. Apimtas teigiamų ar neigiamų emocijų vis tiek privalai išlikti dėmesingas“, – pabrėžė pašnekovas.
Iš patirties, įgytos bendradarbiaujant su policija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, kunigas žino, kad didžiausios saugaus eismo problemos išlieka tokios pat. Anot jo, iki šiol skaudi tema yra pėstieji. Jie keliuose dažnai žūva vien dėl to, kad tamsiuoju paros metu vaikšto be atšvaitų.
Taip pat nepriklausomai nuo metų laiko tarsi dviašmenis giltinės peilis lietuvių gretas retina greičio viršijimas ir vairavimas išgėrus. Kapelionas stebėjosi, kad, nepaisant dažnų priminimų, policijos rengiamų reidų ir kitų priemonių, šios problemos vis dar išlieka itin aktualios.
„Prie kiekvieno žmogaus policijos pareigūno nepastatysi. Reikia, kad būti blaiviam prie vairo taptų madinga. O kaip tai įmanoma padaryti? Visi iškiliausi žmonės turi rodyti teigiamą pavyzdį ir netoleruoti pažeidėjų“, – pažymėjo A. Toliatas.
Specifinė problema vasarą, anot policijos kapeliono, yra dviratininkai ir motociklininkai.
Vairuotojams reikia priminti, kad dviratės transporto priemonės yra sunkiau pastebimos. Tuo metu labiau pažeidžiami eismo dalyviai ir patys privalo būti ypač budrūs.
„Jie taip pat neturėtų viršyti greičio ir nedaryti manevrų, kurie automobilių vairuotojams atrodo sunkiai prognozuojami“, – komentavo kapelionas.
Pyktį turi pakeisti pagarba
Geriausias visų problemų sprendimas, anot A. Toliato, – ugdyti kultūringus visuomenės narius. Jie deramai elgsis ne tik žinodami, kad kas nors stebi, bet ir tada, kai niekas nematys. Ir tas elgesys bus toks pat visur – namuose, darbe ar kelyje.
Sąmoningų visuomenės narių, įskaitant ir atsakingus vairuotojus, ugdymas – sunkus darbas.
Visuomet geriausia tai pradėti daryti nuo savęs. Kapelionas pabrėžė, kad tikėtis pakeisti pasaulį galima tik tada, kai pats pradedi elgtis tinkamai ir skatinti kitus daryti tą patį.
„Kartais rezultatas nėra pastebimas iš karto. Bet galbūt, jei jūs pasakysite vieną kartą, kas nors kitas – antrą, o tas žmogus dar gaus kitą gyvenimišką pamoką, taip žingsnis po žingsnio ir pasikeis jo elgesys“, – kalbėjo A. Toliatas.
Jis pažymėjo, kad nekultūringų vairuotojų ir užkietėjusių kelių chuliganų gali pasitaikyti, tačiau tai nereiškia, jog kiti visuomenės nariai gali nuleisti rankas. Būtina bendrauti ir bendromis jėgomis imtis veiksmų, kurie leistų sumažinti pavojų keliančių asmenų skaičių.
Kapelionas pats mėgsta laisvalaikiu pasivažinėti motociklu. Kaip vairuotojas jis pastebi, kad eismo dalyviai Lietuvoje tampa vis supratingesni ir atidesni. A. Toliatas svarstė, kad galbūt geras tradicijas lietuviai perima iš Vakarų.
Visos saugaus eismo priemonės, anot pašnekovo, pamažu duoda efektą. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad mūsų šalyje vis dar per daug pykčio. Galiausiai šie jausmai kur nors vis tiek prasiveržia, o neretai tai įvyksta ir keliuose.
„Reikia nepasiduoti pykčiui ir nepasitenkinimui, nes tai yra žaidimas su mirtimi“, – konstatavo kunigas.
Žolinės savaitgalį jis linkėjo lietuviams atsispirti neigiamoms emocijoms. Geriausias būdas jų išvengti, anot A. Toliato, yra kuo daugiau bendrauti. Žmogaus pažinimas lemia pagarbą jam, o su tuo keičiasi ir eismo saugumo keliuose situacija.
