Mobiliųjų telefonų naudojimą specialistai jau seniai laiko viena didžiausių eismo saugumo problemų. Situacija tapo dar blogesnė visame pasaulyje išpopuliarėjus išmaniesiems telefonams.
Jie tapo daugiau nei ryšio priemone. Vieniems tai darbo įrankis, kiti negali gyventi neturėdami galimybės sekti naujienų ar socialiniuose tinkluose pateikiamo turinio, tretiems reikia pramogų.
O vairuotojams tai kelia didžiulį pavojų. Ir ne tik tuomet, kai maigydami lietimui jautrų telefono ekraną jie trumpam nuleidžia akis nuo kelio. Pokalbio turinys, kaip šalutinės informacijos srautas, taip pat blaško.
Lietuvoje už kalbėjimą vairuojant telefonu be laisvų rankų įrangos gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų, tačiau tautiečių tai negąsdina.
Postūmiu tapo bauda
Pakeisti įpročius nėra lengva, tačiau kartais tam užtenka nedidelio postūmio.
Pajūrio vairavimo mokyklos instruktorius ir Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytojas Saulius Tamokaitis papasakojo įdomią į Didžiąją Britaniją emigravusio pažįstamo klaipėdiečio istoriją. Savo verslą ten įkūręs vyras buvo įpratęs kalbėti mobiliuoju telefonu vairuodamas, mat bauda už šį pažeidimą ten ilgą laiką buvo 25 svarai (33 eurai).
Tačiau kartą grįžusį po Lietuvoje praleistų atostogų vyrą sustabdę britų policijos pareigūnai skyrė jam net 800 svarų (1056 eurų) baudą.
Pamatęs baudos kvite įrašytą sumą jis buvo šokiruotas, esą bauda turėjo būti mažesnė. Pareigūnai lietuviui paaiškino – kol jis buvo išvykęs, įsigaliojo nauji baudų dydžiai, ir patarė ateityje domėtis naujienomis.
Sumokėjęs baudą klaipėdietis įsigijo laisvų rankų įrangą, tačiau tuo viskas nesibaigė. Dėl dažno specialios ausinės naudojimo vyrui ištino ausis, o skambučiai pradėjo erzinti. Galiausiai kartą ėmė ir įrangą kartu su telefonu įmetė į daiktadėžę.
Taip pavažinėjęs visą dieną tik vakarop pasigedo telefono. Radęs aparatą ir daugybę praleistų skambučių ėmė visiems skambinti ir teirautis, kas ir ko iš jo norėjo.
Išsiverčia be telefono
Paaiškėjo, kad visas problemas jį telefonu bandę pasiekti žmonės išsprendė savarankiškai.
„Tuomet suprato, kad įmonės darbuotojai gali susitvarkyti ir be jo pagalbos. Vadinasi, tų skambučių sąrašą galima gerokai sutrumpinti. Tikrai svarbūs per visą dieną buvo tik du ar trys skambučiai“, – emigranto istoriją dėstė pašnekovas.
Nuo tos dienos verslininkas sėsdamas į automobilį išjungia telefono garsą ir meta jį į šalį.
Nesinaudoja juo vairuodamas, mat pats pastebėjo, kad tai blaško dėmesį. Ypač didelę įtampą jausdavo laukdamas svarbaus skambučio.
„Dabar jis sako, kad vairuodamas yra visiškai ramus ir dėl nieko nesinervina“, – kalbėjo
S. Tamokaitis.
Klaipėdietis juokavo, kad vienas praleistas skambutis nepakeis pasaulio tvarkos, todėl, kad ir koks užsiėmęs žmogus esate, turite susikoncentruoti į vairavimą. Jis prisimena, kad prieš tapdamas vairavimo instruktoriumi užsiėmė visai kita veikla.
Tuomet tekdavo daug kalbėti telefonu automobilyje, o tai sekino. Dabar vienintelis jo pasirinkimas vairuojant yra tylusis telefono režimas.
„Jei tikrai svarbu, žmogus paskambinęs dar gali parašyti žinutę, o tuomet jau sustojęs galiu jam paskambinti. Tai juk elementaru“, – saugaus elgesio modelį apibrėžė pašnekovas.
Pavojingi lyg girti
S. Tamokaitis pastebėjo, kad pokalbiams telefonu prie vairo suteikiama nepagrįstai didelė reikšmė. Anot jo, daug kam atrodo, kad tą akimirką priimami sprendimai yra labai svarbūs.
Vairuojant tenka stebėti sparčiai kintančią aplinką, o pokalbis telefonu blaško. Valdyti automobilį – ypač sunkus darbas, tačiau žmonėms dažnai atrodo, kad tuo metu nieko neveikia.
Instruktoriaus teigimu, todėl ir atsiranda žmonių, manančių, kad jie gali būti tikros barbės devyndarbės ir vairuodami užsiimti pačia įvairiausia pašaline veikla.
Instruktorius pažymėjo, kad užtenka vos akimirką nuleisti akis nuo kelio, kad įvyktų avarija. Galbūt atkreipsite dėmesį į kito automobilio stabdžių žibintus, tačiau sureaguoti ir sustoti gali būti per vėlu.
„Žmonės vairuodami ne tik telefonu kalba. Teko matyti, kaip ant kelių pasidėję kepsnį jį doroja kiekvieną kartą sustoję prie šviesoforo“, – stebėjosi patyręs mokytojas.
S. Tamokaičiui sunku suprasti, ar iš tiesų visi žmonės taip apsikrovę darbais, kad tiesiog neturi laiko papietauti.
Pakartotiniai mokslininkų tyrimai parodė, kad žmonės, kalbantys telefonu prie vairo, kelia ne mažesnį pavojų nei girti vairuotojai. Taip pat visi bandymai patvirtina faktą, kad laisvų rankų įranga beveik nesumažina rizikos.
Įtakos turi ir emocijos
Nėra tiksliai žinoma, kodėl pokalbis telefonu vairuotoją blaško labiau nei pašnekesys su šalia sėdinčiu keleiviu.
Specialistai pažymi, kad bendrauti per atstumą reikia didesnių pastangų. Taip pat greta esantis keleivis gali stebėti aplinką ir įveikiant sudėtingus ruožus kalbėti mažiau, o palaikant ryšį telefonu tai neįmanoma.
S. Tamokaičio teigimu, tai lemia daugelis veiksnių. Pokalbio metu gali svyruoti emocijos, o apėmęs stresas sutrukdyti vairuotojui stebėti kelio ženklus ar atkreipti dėmesį į besikeičiančias eismo sąlygas.
Anot pašnekovo, taip veikia fiziologija – žmogus vienu metu efektyviai gali atlikti tik vieną užduotį.
Klaipėdietis teigė, kad švietimas šiuo atveju gali labai pagelbėti, tačiau informaciją perduoti reikėtų įtaigiais metodais.
Naudingi yra šiuo metu automagistralėse naudojami skydai, kuriuose skelbiama, kiek žmonių šiais metais jau žuvo tame kelyje.
