Dvi automobiliu važiavusios moterys žuvo vietoje. Kai atvažiavo gelbėtojai, trečioji moteris dar buvo gyva, tačiau pakeliui į Vilkaviškio ligoninę ji mirė.
Medikams teko kovoti dėl dar dviejų sunkios būklės sužeistųjų gyvybių. Vienas vyras buvo vežamas į Kauną, kitas nuvežtas į Marijampolės ligoninę.
Pirminiais duomenimis, lengvasis automobilis „Peugeot 406“ važiavo nuo Pilviškių pusės ir sankryžoje iš šalutinio kelio įsuko į pagrindinį kelią.
Kelio atkarpoje galiojo 70 km/val. greičio ribojimas. Kol kas neaišku, ar iš šalutinio kelio važiavęs „Peugeot“ vairuotojas prieš sankryžą sustojo ties ženklu „Stop“. Nežinia, kodėl lengvosios mašinos vairuotojas nepastebėjo artėjančio automobilvežio.
Perdarys į žiedinę sankryžą
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas pažymėjo, kad žmogiškų klaidų tokiose situacijose išvengti praktiškai neįmanoma. Pavojų pašalinti galima tik inžinerinėmis priemonėmis.
Kelių sankirtoje, kurioje antradienį įvyko tragiška avarija, sumanyta rekonstrukcija. Šiuo metu rengiamas jos perdarymo į žiedinio tipo sankryžą projektas. Kaip įvardijo specialistas – bus įrengta mažoji žiedinė sankryža.
„Ji patenka į prioritetinį sąrašą kaip turinti požymių tokio pobūdžio eismo įvykių pavojui“, – kalbėjo N. Abukauskas.
Pašnekovo teigimu, tokio inžinerinio sprendimo esmė – gerokai sumažinti pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių greitį. Eismo įvykiai tokioje sankryžoje vis tiek gali įvykti, tačiau kaip pažymėjo specialistas, jų pasekmės nebus sunkios.
Natūraliai kyla klausimas, kodėl sankryža iki šiol neperdaryta, nors pavojus buvo žinomas. Anot N.Abukausko, šalyje yra maždaug 21 tūkst. kilometrų kelių, o sankryžų tankis – viena maždaug kas pusę kilometro.
„Neįmanoma iškart įrengti tiek saugių sankryžų, todėl yra sudaromas prioritetų sąrašas. Pirmenybę teikiant toms, kuriose yra didesnis eismo intensyvumas, didesnis vidutinis greitis. Tai ganėtinai inertiškas procesas“, – aiškino pašnekovas.
Jis sutinka, kad sankryža nėra tobula, tačiau joje įrengtos būtinos inžinerinės saugumo priemonės – „Stop“ ženklai ir greičio mažinimo kalneliai.
Turi pristabdyti vairuotojus
N.Abukauskas taip pat atkreipė dėmesį į paradoksą, kad lygi kelio danga ir geras matomumas nepašalina pavojų, o kai kuriais atvejais turi netgi priešingą efektą.
„Būtų absurdiška specialiai bloginti sąlygas tam, kad vairuotojai sustotų. Reikia užtikrinti patogų važiavimą, tačiau tuomet būtina diegti papildomas inžinerines priemones“, – kalbėjo saugaus eismo ekspertas.
Specialisto teigimu, sankryžos įveikimo komfortą būtina sumažinti tiek, kad vairuotojas turėtų bent pusę sekundės laiko apsižvalgyti prieš įvažiuodamas. Tuomet daugumos avarijų pavyksta išvengti.
Tačiau vairuotojai vis dar nesupranta, kodėl prieš sankryžas įrengiami greičio mažinimo kalneliai. LAKD atlikta apklausa parodė, kad lietuviai prieš juos pristabdo, visų pirma, dėl to, kad jiems gaila automobilio. Su galimu pavojumi patekti į eismo įvykį to nesusieja.
N.Abukauskas pastebėjo, kad pakeisti žmonių įpročius – itin sudėtinga. Į jam rodomą „Stop“ ženklą vairuotojas gali tiesiog numoti ranka esą konkrečioje sankryžoje jis važinėja jau 20 metų, todėl žino visus pavojus.
Anot pašnekovo, tokioje kelio Marijampolė–Vilkaviškis sankryžoje iš šalutinio kelio kiekvieną dieną išvažiuoja tūkstančiai vairuotojų.
Ir tikrai ne kiekvienas iš jų laikosi Kelių eismo taisyklių, kurios reikalauja sustoti prieš „Stop“ ženklą, o prieš pajudant apsidairyti.
„Visgi per keletą metų ir tokioje sankryžoje ateina tas momentas, kai vienas vairuotojas įvažiuoja nepasižiūrėjęs“, – konstatavo pašnekovas.
