O juos įgyti ir išlaikyti galima tik nuolatos praktikuojantis.
Tai padėtų išvengti ir daugumos kritimų. A. Gibieža pataria bent jau kartą per mėnesį nuvykti į Kačerginės „Nemuno žiedą“ arba susirasti uždarą aikštelę ir joje pasitreniruoti.
„Jeigu žinosite, kaip posūkio metu stabdyti, jau išvengsite daugelio pavojų. Dauguma vairuotojų moka tai tik važiuodami tiesiai, o stabdyti guldant motociklo posūkyje jiems nepavyksta“, – aiškino jis.
Greta to, anot pašnekovo, reikėtų išmokti greitai įsibėgėti ir staigiai sustoti. Taip pat stebėti, kas vyksta priekyje ir įprasti numatyti, ko galėtų imtis kiti vairuotojai.
Vairavimo mokyklos – neužtenka
A. Gibieža primena, kad vairavimo mokykloje įgytų įgūdžių neužtenka.
„Gavęs teises vairuoti tu nemoki. Dar tik pradedi mokytis. O tai yra labai pavojinga“, – įspėjo jis.
Treniruočių svarbą motoakrobatas supranta ne prasčiau už bet kurį profesionalų sportininką. Ilgą laiką jo dienotvarkėje buvo septynių valandų treniruotės penkias dienas per savaitę.
Dabar sako, kad treniruojasi mažiau. Tik penkias valandas kiekvieną darbo dieną. Kartais ir savaitgaliais.
Talentingas vaikinas tapo pirmuoju „Redbull“ atletu Lietuvoje, tačiau solidžią sutartį su žinomu energetinių gėrimų gamintoju jam pavyko tik savo pranašumo įrodžius tarptautinėse varžybose.
Savo pasiekimais A. Gibieža pernelyg nesididžiuoja. Sportininkui įsiminė 2013 m. motokakrobatikos pasaulio čempionate iškovota antroji vieta, tačiau jo teigimu,pagal tai negalima vertinti dabartinio jo pajėgumo.
„Šiais metais vyks du pasaulio čempionato etapai – ten ir pasitikrinsim jėgas“, – kalbėjo vaikinas.
Važiavo ir žiedinėse lenktynėse
Praėjusiais metais pasirodymo čempionate jis nebaigė dėl traumos. Važiuodamas motociklu atsistojo ant galvos ir pajuto nugaros skausmą. Net pasirodymo tuomet nebaigė.
Pažintį su technika A. Gibieža pradėjo būdamas 10-ies, kuomet sėdo ant motorolerio. Sulaukęs 16 m. jau važinėjo motociklu.
Kiek primirštas faktas, kad jis trejus metus dalyvavo žiedinėse lenktynėse. Vėliau gavo pirmąjį triukams pritaikytą motociklą ir į žiedą jau nebegrįžo.
„Žiede man labai patikdavo, bet žinote kaip pas mus yra.
Turime vieną trasą, kuri net automobilių vairuotojams atrodo pavojinga, o ką jau kalbėti apie motociklininkus.
Sekėsi neblogai, bet norint tobulėti reikėjo investicijų, o rėmėjų tuo metu nebuvo“, – prisimena sportininkas.
A. Gibieža sako, kad akrobatiniai triukai jam visuomet buvo arčiau širdies. Juolab, kad ir treniruotėms galimybės yra didesnės.
Pamatyti jį važiuojantį motociklu gatvėje – tikimybė maža.
„Daug treniruojuosi ir didelio noro lįsti į gatvę nebelieka. Viską, ką noriu padarau aikštelėje“, – kalbėjo vaikinas.
Baiminasi ne dėl savęs
Kitaip nei treniruotėje, gatvėje yra daug veiksnių, kurių jis nekontroliuoja. A. Gibieža pripažįsta, kad toks suvokimas jam kelia baimę. Tačiau sportininkas baiminasi ne tiek dėl savęs, kiek dėl kitų motociklininkų.
Vaikinas puikiai supranta, kad kiti motociklininkai neturi tokių gerų įgūdžių. O automobilių vairuotojai neįvertina jų greičio ir nepasižiūri į veidrodėlius.
Anot jo, vairuotojams vertėtų prisiminti, kad motociklininkų greičio suvokimas yra šiek tiek kitoks.
„Motociklas yra lengvesnė transporto priemonė, su kuria lengviau manevruoti, ji greičiau įsibėgėja, greičiau sustoja.
Todėl leidžiamas 60 km/val. greitis važiuojant su motociklu suteikia pojūtį, lyg 20 km/val. prie automobilio vairo“, – aiškino jis.
Tačiau A. Gibieža pastebėjo, kad motociklininkai turi būti dėmesingesni už kitus vairuotojus ir nepamiršti, kad yra mažiau pastebimi kelyje.
Sezono pradžioje taip pat vertėtų prisiminti, kad asfalto dangos temperatūra yra žemesnė, o ant kelio gali būti daugiau purvo ir šiukšlių.
