Servisuose nuo balandžio 1-osios per 10 dienų privalo apsilankyti dygliuotosiomis padangomis važinėjantys vairuotojai.
Žiemą važinėjantys nedygliuotomis padangomis to gali ir nedaryti. Žinoma, jei tik negaila vasarą drožti žieminių padangų.
Būtina atidžiau prižiūrėti
Dygliuotąsias padangas galima naudoti tik iki balandžio 10 dienos – vėliau jų nepasikeitus gali būti anuliuojama techninės apžiūros kortelė.
Nedygliuotomis žieminėmis padangomis galima važinėti visus metus, bet tai nėra nei saugu, nei taupu – vasarą žieminės padangos gerokai greičiau dyla ir prasčiau laiko automobilį ant kelio.
Vis dėlto kai kurie vairuotojai nusprendžia nesikeisti žieminių padangų į vasarines, nes planuoja per vasarą senas padangas sudėvėti ir kitai žiemai įsigyti naujas.
Jeigu nusprendėte taip daryti, svarbu pasimatuoti likusio protektoriaus gylį ir patikrinti padangų slėgį.
Kad padangų užtektų iki žiemos, jų protektoriaus gylis turėtų būti ne mažesnis nei 4–5 milimetrai: kitaip lyjant padanga negalės išstumti tarp kelio ir ratų atsiradusio vandens.
Vadinasi, netikėtoje situacijoje, pavyzdžiui, įvažiavus į provėžą ar užvažiavus ant per kelią tekančios vandens srovės, automobilis gali tapti nevaldomas.
Minimalus leistinas vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm.
Geriau pigi, bet nauja
Jei tik yra galimybė, šiltuoju metų laiku rekomenduojama naudoti specialiai šiltajam metų laikui skirtas padangas.
Kokias pasirinkti? Jei pinigai nėra kliūtis, verta rinktis naujas, garsių gamintojų padangas, bet jei biudžetas ribotas, vis tiek verčiau pirkti naujus, mažiau žinomų ženklų gaminius, o ne naudotus.
Nevertėtų permokėti ir už pačias naujausias padangas.
„Didžiausią įtaką padangų senėjimui turi eksploatacijos ypatumai – važiavimo greitis, slėgis padangoje, apkrova, priežiūra.
Jeigu visiškai naujos padangos dirba agresyvioje aplinkoje, jomis apautas automobilis dideliu greičiu važinėja prastos kokybės keliais, jų savybės per porą savaičių arba pirmąjį tūkstantį kilometrų pasikeis į blogąją pusę kur kas labiau negu keletą metų laikytų sandėlyje.
Nereikėtų šių dalykų painioti – „senatvę“ artina intensyvus fizinis poveikis ir su tuo susiję temperatūros pokyčiai vidinėje padangos konstrukcijoje, o ne kas nors kita“, – tvirtino „Michelin“ atstovas Lietuvoje Paulius Gaurilčikas.
Didėja greitis keliuose
Nuo balandžio 1-osios kartu su vasarinių padangų sezono pradžia gatvėse pasirodo ir daugiau motociklų, todėl vairuotojams būtina įprasti itin atidžiai dairytis prieš persirikiuojant ar lenkiant kitą automobilį.
Balandžio pradžia taip pat reiškia didėjantį greitį automagistralėse ir greitkeliuose.
Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. automagistralėse (žaliu ženklu žymimas kelias) automobiliu arba motociklu galima važiuoti iki 130 kilometrų per valandą greičiu.
Greitkeliuose (mėlynas ženklas su automobilio simboliu) šiltuoju sezonu greitis didėja iki 120 kilometrų per valandą.
Kiti greičio apribojimai prasidėjus šiltajam metų laikui nesikeičia.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad pakeitimai negalioja ir kitoms transporto priemonėms, tik lengviesiems automobiliams ir motociklams.
Tai reiškia, kad krovininių automobilių ar autobusų vairuotojai vasarą magistralėse ir greitkeliuose negali važiuoti greičiau.
Kaip saugoti žiemines padangas?
Pasikeitę žiemines padangas į vasarines dauguma vairuotojų jas tiesiog pasideda iki kitos žiemos. Tačiau techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ specialistas Vladas Glebus atkreipė dėmesį, kaip saugoti žiemines padangas, kad nenukentėtų jų techninės charakteristikos.
Pirmiausia jos turi būti saugomos švarios. Ekspertas rekomenduoja naudojant šepetį padangas nuplauti taip, kad neliktų purvo ir druskų. Jei jos vasaroja su ratlankiais – nuvalyti ir juos.
Padangas ir ratlankius nuplovus reikėtų ir nusausinti. Nederėtų piktnaudžiauti padangoms skirta chemija – dauguma jų skirtos tik padangoms pagražinti, nublizginti, bet su geresnėmis eksploatacijos savybėmis tai neturi nieko bendra.
V.Glebaus teigimu, dabar yra gera proga įvertinti žieminių padangų būklę – reikėtų apžiūrėti, ar nėra įtrūkių, gumbų, įstrigusių akmenukų arba kitų svetimkūnių, patikrinti protektoriaus gylį.
Ekspertas rekomendavo kiekvieną padangą apvilkti atskiru nepermatomu plastikiniu maišu ir jį užrišti, kad padangos guma ilgiau išliktų minkšta, neskilinėtų. Toks laikymas maišuose padeda išvengti nepageidaujamo aplinkos poveikio, padanga lėčiau sensta.
„Padangoms laikyti skirta patalpa turėtų būti vėsi ir sausa, o padangos apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Tokios sąlygos tiesiog būtinos, jei padangų nutarsite neapvilkti plastikiniais maišais“, – pabrėžė jis.
Taip pat specialistas patarė nelaikyti padangų prie galingų elektros prietaisų (siurblių ar transformatorių), nes jie išskiria ozoną, o jis kenkia padangų gumai.
V.Glebus atkreipė dėmesį, kad svarbi ir padangų laikymo padėtis.
Dažniausiai padangos suguldomos viena ant kitos ant betoninių garažo grindų, bet tai nėra geriausias jų laikymo būdas.
Jei padangos numontuojamos nuo ratlankių, jas reikėtų laikyti pastatytas vertikaliai. Geriau būtų – specialiuose padangoms skirtuose stelažuose arba susikonstruoti medines lentynas, padėklus.
Idealiu atveju padangas rekomenduojama retsykiais (maždaug kartą per mėnesį) pasukti, kad kistų joms tenkanti apkrova.
Jei padangos paliekamos su ratlankiais, ratus geriausia laikyti suguldytus horizontaliai arba pakabintus. Taip pat patartina saugojimo metu sumažinti slėgį – palikti maždaug vieną atmosferą ir vengti nereikalingos įtampos padangos konstrukcijoje.
