Nors pastaraisiais metais avaringumas ir sumažėjo, bet palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva yra tarp tų šalių, kur žuvusiųjų skaičius milijonui gyventojų yra didžiausias.
Žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičiaus sumažėjimas pastaraisiais metais akivaizdžiai parodė, kad nuosekliai ir vieningai dirbant nelaimių keliuose skaičių galima sumažinti.
Susisiekimo ministerijos atstovas Ričardas Slapšys prisiminė, kad kadaise dabartiniam ministrui užsiminus, kad kiekviena diena šalies keliuose turėtų tapti diena be žūčių, tokių jo pareiškimų niekas rimtai nevertino.
„Tačiau juk neturėtume juoktis iš to, kad norime pasiekti, jog visi mūsų draugai ir artimieji į namus grįžtų saugūs“, – retoriškai klausė jis.
O teigiamų rezultatų pasiekti pavyko tik skirtingoms šalies valstybės institucijoms suvienijus jėgas ir prie jų prisijungus privačiai iniciatyvai.
Atsakomybė – suaugusiems
Dėl to žuvusiųjų skaičius 2015 m. palyginti su 2014 m., sumažėjo apie 10 proc. Per pastaruosius 10 metų žuvusiųjų keliuose sumažėjo daugiau kaip tris kartus.
Kelių policijos vadovo Gintaro Aliksandravičiaus manymu, teigiamas permainas lėmė prieš tiek pat metų padarytas sprendimas – rengiant eismo saugumo programas pagrindinį dėmesį skirti vaikams.
„Visi puikiai suprato, kad turi užaugti nauja, kur kas saugesnė, atsakingesnė eismo dalyvių karta nei ta, kurią turėjome aštuntajame ar devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje“, – tuometinį laiką prisiminė jis.
G. Aliksandravičius pastebėjo, kad dabar belieka tik sekti išugdytų atsakingų eismo dalyvių elgesiu. O aklėjant naują kartą nepamiršti, kad ir patys saugusieji turi rodyti teisingą pavyzdį.
„Jei nerodysime savo vaikams teisingo pavyzdžio, dar ir 2050 m. keliuose tikrai turėsime žuvusiųjų“, – konstatavo pareigūnas.
Vaikai tapo drausmingi
2015 m. žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius buvo mažiausias per daugiau kaip 60 metų. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, kad tada žuvusiaisiais buvo laikomi tie, kurie žuvo įvykio vietoje, o dabar prie jų priskiriami ir asmenys mirę per 30 parų nuo eismo įvykio.
Pastaraisiais metais gerokai sumažėjo eismo įvykiuose nukentėjusių vaikų skaičius. Per pastaruosius 10 metų žuvusių vaikų sumažėjo apie 6 kartus. 2006 m. žuvo 65, 2007 m. – 70, 2015 m. – 11 vaikų.
Taip pat smarkiai sumažėjo dėl savo neatsargumo ir nedrausmingumo žuvusių vaikų. 2015 m. dėl savo nedrausmingumo nežuvo nė vienas vaikas – to dar nėra buvę per visą pokarinį laikotarpį.
Avaringumą keliuose sumažinti padėjo bendros įvairių institucijų, visuomenės pastangos, todėl labai svarbu ir toliau visiems nuosekliai dirbti.
Eismo saugumui didžiausią įtaką daro žmogaus elgesys, todėl tam ir reikia skirti didžiausią dėmesį: ugdyti eismo kultūrą, eismo dalyvių atsakingumą, atidumą kelyje ir pan.
Pamiršta apie svarbą
Minint Saugaus eismo dieną 2014 m. balandžio 4 d. buvo pasirašytas memorandumas dėl saugaus eismo gerinimo, eismo kultūros ugdymo ir avaringumo Lietuvos keliuose mažinimo.
Tada jį pasirašė 32 valstybinės ir visuomeninės įstaigos ir organizacijos, kurių veikla vienu ar kitu būdu susijusi su saugaus eismo gerinimu ir kurios atstovauja įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojams.
Kaip pastebėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis, kalbėdami apie eismo saugumą žmonės ne visuomet supranta, kodėl jo užtikrinimas yra toks svarbus.
„Saugus eismas susijęs su tuo, ko negalima nupirkti už pinigus – tai gyvybė ir sveikata“, – priminė jis.
Vadovo teigimu, inžinerinės priemonės ar švietimo programos nepasieks norimo efekto, jei vartotojas, kuriam jos skirtos nepajus vidinio poreikio nerodys pastangų ir nenorės vadovautis Kelių eismo taisyklėmis.
Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje vykusio renginio metu memorandumą pasirašė nauji nariai.
