Pirmasis greta Marijampolės įrengtas bandomasis matuoklis veikia kuo puikiausiai. 5 km ilgio magistralės „Via Baltica“ atkarpoje smulkūs pažeidimai skaičiuojami tūkstančiais, bet pasitaiko ir smarkiai viršyti greitį drįstančių vairuotojų.
Geri bandomosios įrangos rezultatai reiškia, kad Lietuvos keliuose netrukus jų atsiras dar daugiau. Neišvengiami greičio matuokliai pirmiausia bus statomi svarbiausią valstybinę reikšmę turinčiuose keliuose.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas patvirtino, kad netrukus bus įrengti dar keli vidutinio greičio matuokliai.
Jie bus įrengiami keliuose, kuriuose ypač didelis transporto priemonių srautas, o pagrindinės saugaus eismo problemos kyla būtent dėl viršyto greičio.
Tai reiškia, kad nauja įranga artimiausiu metu galėtų atsirasti magistraliniuose keliuose Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys. Ji taip pat pasiteisintų kelių Kaunas–Zarasai, Panevėžys–Šiauliai, Šiauliai–Palanga ruožuose.
Skaičiuoja tūkstančiais
Pirmasis Lietuvoje bandomasis sektorinis greičio matuoklis magistralėje „Via Baltica“ pradėjo veikti dar liepos mėnesį.
Vidutiniškai per mėnesį šie greičio matuokliai užfiksuoja apie 10 tūkst. transporto priemonių, kurios leistiną greitį viršijo nuo 1 iki 10 km/val.
Vairuotojų, kurie viršijo greitį nuo 11 iki 20 km/val., per mėnesį vidutiniškai fiksuojama apie 1000.
Toliau skaičiai mažesni: 21–30 km/val. greitį per mėnesį viršija apie 150 vairuotojų, 31–40 km/val. – apie 20 vairuotojų.
Lėkti nedrįsta niekas
N.Abukauskas džiaugėsi, kad sistemos diegimas visiškai pasiteisino. Jo skaičiavimais, greičio viršijimo atvejų ruože, kuriame atliekama greičio kontrolė, sumažėjo maždaug dešimt kartų.
Geriausiai tai iliustruoja toks faktas: bandant šią sistemą buvo užfiksuota dešimt transporto priemonių, kurios vidutinį greitį viršijo daugiau kaip 50 km/val., o ją įdiegus tokių nebebuvo nė vienos.
Daugiau kaip 40 km/val. greitį viršijo tik dvi transporto priemonės, o bandymo savaitę tokių užfiksuota 16-a. Daugiau kaip 30 km/val. greitį viršijo 11 automobilių, bandymo metu jų buvo 59.
Anot N.Abukausko, diegiant naują greičio matavimo būdą remtasi pažangiausių Europos Sąjungos valstybių patirtimi. Jų eismo saugumo specialistai seniai nustatė, kad daug veiksmingiau matuoti ne momentinį, o vidutinį greitį.
Ne tiek svarbu, ar tai kelių, keliolikos, o gal kelių dešimčių kilometrų ruožas.
Kelias „Via Baltica“ pirmajam bandymui pasirinktas neatsitiktinai. Tai vienas svarbiausių Europos tranzitinių kelių, einančių per Lietuvą, ir vienas avaringiausių. N.Abukauskas konstatavo, kad diegti tokias priemones Lietuvoje verčia nepalanki saugaus eismo situacija keliuose.
„Nors ji ir gerėja, viena svarbiausių priežasčių, lemiančių eismo įvykius, išlieka saugaus greičio viršijimas“, – komentavo pašnekovas.
Jis stengėsi akcentuoti, kad naujieji matuokliai statomi ne tam, kad būtų užfiksuojama daugiau pažeidėjų ir valstybė surinktų daugiau pinigų. Svarbiausia – prevencija.
Trumpų ruožų stebėjimas
Kitas šalies vairuotojams aktualus klausimas – ar įranga bus naudojama ir ilgesniuose nei 5 km bandomajame greičio ruožuose.
Eismo saugumo skyriaus vedėjas paaiškino, kad optimalus atstumas, kuriame efektyvu įrengti sektorių su greičio matuokliu, gali būti įvairus. Tai priklauso nuo daug veiksnių: kelio reljefo, dangos būklės, aplinkos apgyvendinimo lygio ir ilgus atstumas įveikiančio transporto skaičiaus.
Vis dėlto remiantis kitų šalių patirtimi nustatyta, kad kuo ilgesnis sektorius, tuo mažesnis jo efektyvumas.
„Tik maža dalis vairuotojų nuvažiuoja 200 šimtus ir daugiau kilometrų nestabtelėję pailsėti ir pan. Elementaru, kad tokiu atveju vidutinio greičio matavimas netenka prasmės“, – kalbėjo N.Abukauskas.
Tyrimais nustatyta, kad optimalus sektoriaus ilgis gali kisti nuo 1 iki 10 km, priklausomai nuo kelyje esančių sankryžų ir įvažiavimų ar išvažiavimų.
„Jei į ruožą ar iš jo sektoriaus viduryje patenka daug transporto priemonių, jos nebus užfiksuotos įrangos, todėl išlieka galimybė viršyti greitį“, – sakė pašnekovas.
Gali naudoti duomenis
Užginčyti, kad valstybiniai numeriai buvo fiksuojami neteisėtai, vairuotojams nepavyks. LAKD teisininkai primena, kad Saugaus eismo įstatyme numatytas saugaus eismo užtikrinimas apima ir asmens duomenų rinkimą, tvarkymą bei teikimą.
Lietuvos teismų praktikoje administracinių teisės pažeidimų prevencija apskritai yra vienas iš galimų ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatytų asmens duomenų tvarkymo pagrindų.
Taigi visuomenės interesas vykdyti pažeidimų, kurių padariniai keliuose gali būti tragiški, prevenciją šiuo atveju turi atsverti asmens teisę į privatumą.
