Tai įrodė ir savaitės pabaigoje pasipylusių avarijų virtinė – net gana negreitai važiuojantys vairuotojai nesuvaldė automobilių ir nulėkė nuo kelio.
Saugus ir leistinas greitis
Net jei orai atrodo puikūs, leistinas greitis ne visuomet gali būti saugus, todėl specialistai įspėja žiemą kelionėms net įprastais maršrutais pasilikti daugiau laiko ir nepasiduoti aplinkinių spaudimui važiuoti greičiau.
Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) akademijoje mokslus baigęs Ignas Gelžinis pabrėžė, kad žiemą saugus ir leistinas greitis nesutampa beveik niekada. Itin svarbu vairuotojams neprarasti budrumo permainingais orais, kai temperatūra net kelis kartus per parą gali pasikeisti iš teigiamos į neigiamą. Tuo metu didžiulė tikimybė, kad atsiras plikledis ir kelias netikėtai taps labai slidus.
Tai praėjusią savaitę jau patyrė vairuotojai Vilniuje, kai staiga atšalus gatvės apsitraukė ledu. Tuo pat metu sostinėje įvyko net dvi masinės avarijos – Laisvės prospekte netoli Spaudos rūmų ant estakados susidūrė septyni automobiliai, o dar mažiausiai šeši susidūrė ant viaduko Lazdynuose netoli ligoninės.
Dar keturi automobiliai netoli Vilniaus apvirto penktadienio rytą.
Žmonės per šias avarijas nenukentėjo, bet automobiliai buvo apgadinti ir kuriam laikui sutrikdytas eismas.
Į avarijas patekusius žmones išgelbėjo tai, kad mieste automobilių greitis palyginti nedidelis.
I.Gelžinis atkreipė dėmesį, kad dabar beveik kiekviename automobilyje yra termometras, kuris vairuotojams gali labai padėti susigaudyti, kokios dangos tikėtis. „Jei temperatūra staiga pasislinko arčiau nulio, geriau išvengti bandymų pasivyti leistiną greitį. Jeigu asfaltas drėgnas ir greitai ima šalti, negali žinoti, kada susiformuos plikledis“, – sakė jis.
Išduoda blizgesys
Patyręs vairuotojas atkreipė dėmesį, kad vairuotojai turėtų būti itin atsargūs ant viadukų, nes ten plikledis susiformuoja pirmiausia.
„Jie pakilę nuo žemės ir greičiausiai atšąla. Reikia ypač atidžiai žiūrėti, ar ant jų nėra ledo. Tai galima pamatyti, ypač apviestose vietose – kelias pradeda spindėti.
Tas spindesys kitoks nei šlapio asfalto, bet jei vairuotojas turi mažiau patirties, gali būti sunku atskirti. Tada geriau važiuoti lėčiau, laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančių automobilių, stengtis numatyti situacijas į priekį“, – aiškino I.Gelžinis.
Nemato ledo
Magistrales Vilnius–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys prižiūrinčios VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Mindaugas Rinkevičius atskleidė, kad kelininkai šį sezoną jau spėjo išbarstyti beveik 1000 tonų druskos, nors vairuotojai to greičiausiai net nepastebėjo.
„Mano, orai geri, kelininkai nedirba. Bet pagrindinis darbas vyksta naktį. Druska pilama, jei yra rizika, kad susiformuos plikledis. Atsikėlę žmonės mato, kad asfaltas šlapias, ir neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip“, – aiškino jis.
Pasak M.Rinkevičiaus, tokie orai, kai temperatūra svyruoja apie nulį, yra pavojingiausi. Ant asfalto renkasi drėgmė, kuri virsta juoduoju ledu, – vairuotojui atrodo, kad asfaltas švarus lyg vasarą, o iš tiesų vietomis gali būti pašalę.
Be to, kol neiškritęs sniegas, keliuose ypač tamsu, todėl sunku pastebėti žvėrį ar be atšvaito einantį pėsčiąjį.
M.Rinkevičius rekomendavo išvažiuojant į kelią pamėginti saugioje vietoje pastabdyti ir pajusti, kaip elgiasi automobilis. Jei po ratais – ledas, vairuotojas pajus, kad automobilis tapo neįprastai lengvas, o spustelėjus stabdį stipriau suveiks ABS sistema.
„Tokia tendencija, kad žiemos šiltėja. Mums geriau, kai pašąla ir laikosi minusas, tada kelią galima nuvalyti, jis išdžiūva ir tikrai būna saugu, o šokinėjimas apie nulį blogai ir keliui, ir vairuotojui“, – aiškino jis.
Valytuvai prieš sniegą
Slidžiame kelyje įvykus nelaimei vairuotojai duria pirštu į kelininkus – esą kelias buvo nevalytas, todėl jis nieko negalėjo padaryti.
Bet M.Rinkevičius pabrėžė, kad eismo sąlygos žiemą negali būti tokios pat kaip vasarą.
„Visada vairuotojas linkęs ieškoti kaltų, bet reikia pradėti nuo savęs, pagalvoti, ką padarei, kad neįvyktų nelaimė. Gal greitis buvo per didelis, gal mašinos apavas netinkamas“, – tvirtino jis.
Be to, kelias ir negali būti nuvalytas vos tik ima snigti, nes sniego valytuvams prireikia laiko nuvažiuoti iš vienos vietos į kitą.
Pagal numatytus kelių priežiūros standartus, net aukščiausiu lygiu prižiūrimi ruožai nuo Vilniaus iki Sitkūnų ir „Via Baltica“ gali būti nuvalyti ne iš karto, o praėjus 2 valandoms po to, kai nustoja snigti.
M.Rinkevičius patikino, kad kelininkai niekada tiek nelaukia ir išvažiuoja į kelius dar sningant, kad nesuspėtų susiformuoti suspausto sniego danga.
Įsivaizduoja viską žinantys
Bet kad ir kokios būtų eismo sąlygos, kelyje paprastai vis tiek atsiranda gudresnių už kitus.
Tokie vairuotojai spaudžia lėčiau važiuojantį automobilį, įžūliai nardo tarp eismo juostų ir lenkia nekreipdami dėmesio į sniegą ar ledą. I.Gelžinio nuomone, tokius vairuotojus greitai ant žemės nuleistų specialūs vairavimo ekstremaliomis sąlygomis kursai.
Pavyzdžiui, Austrijoje prieš gaunant vairuotojo pažymėjimą privalu turėti pamokų trasoje su specialia slidžia danga.
Tokių trasų Lietuvoje yra trys – Panevėžyje bei Klaipėdos ir Šiaulių rajonuose. Bet kursai jose neprivalomi.
„Ten vairuotojas labai greitai pamato, kad net važiuojant 60 km/val. greičiu ant ledo nepavyktų išvengti kliūties“, – pasakojo pašnekovas.
I.Gelžinis pasidžiaugė, kad įžūlių vairuotojų po truputį mažėja, tačiau jiems įkrėsti proto – sunkiausia.
„Jei įsivaizduoji, kad žinai viską, vadinasi, nežinai nieko, – sakė jis. – Yra susiformavusių blogų įpročių. Pvz., jei Vilniuje važiuoji viršydamas greitį mažiau nei 20 km/val., atsiranda piktų, kad stabdai eismą. Bet jau atsiranda žmonių, kurie kreipia daugiau dėmesio į eismo sąlygas, matomumą ir stengiasi saugiau vairuoti.“
