Apie visas tris saugaus eismo dedamąsias – kelius, teisinį reguliavimą ir vairavimo kultūrą – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininku Gintaru Aliksandravičiumi, laikinuoju Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovu Egidijumi Skrodeniu ir lenktynininku Antanu Juknevičiumi.
– Vidaus reikalų ministras prakalbo apie poreikį rimčiau svarstyti nulio promilių įstatymą. Kitaip tariant, visi – tiek jauni, tiek patyrę vairuotojai – negalėtų sėsti prie vairo bent truputį išgėrę. Komisare, jūs pritariate tokiai iniciatyvai?
(G. Aliksandravičius) Taip. Esmė labai paprasta – vis pasigirsta nuogąstavimų, kad tiesiog siekiama papildyti biudžetą, bet iš tiesų, manau, kad svarbiausia yra keisti vairuotojų kultūrą, požiūrį į vairavimą išgėrus.
Dabar dažnai veikia psichologija. Kiekvienas žino, kad šiek tiek išgėrus galima važiuoti. O neretai būna, kad tas „šiek tiek“ tampa dar šiek tiek ir dar truputį.
Galiausiai visiškai neblaivus asmuo sėda prie vairo. Manau, tas nulis promilių visiems suteiktų daugiau aiškumo ir supratimo mūsų visuomenei, kad alkoholis ir vairavimas yra visiškai nesusiję dalykai.
– Pone Juknevičiau, kaip jūs manote, ar tai padėtų sumažinti eismo įvykių statistiką, ypač tragiškai pasibaigiančių avarijų?
(A. Juknevičius) Sunku pasakyti, bet aš nebūčiau linkęs pritarti tokiam drastiškam įstatymui. ES tik kelios valstybės turi 0 promilių įstatymą. Manau, reikia pradėti nuo pastangų didinti žmonių sąmoningumą, o ne iš karto griebtis lazdos ir pradėti ja mosuoti.
Žinoma, kažkoks efektas būtų, net aš nemanau, kad tą žmogų, kuris sėda girtas prie vairo, sudrausmins žinojimas, kad galioja 0 promilių įstatymas.
– Bet ar nebūtų aiškiau, jei visi žinotų, kad, norint vairuoti, negalima išgerti nė vienos taurės vyno ar vieno bokalo alaus?
(A. Juknevičius) Bet kuo tas aiškumas skiriasi nuo žinojimo, kad gali išgerti tik vieną taurę ar vieną bokalą?
Kiekvienas normalus ir sąmoningas žmogus, jeigu nežino tos ribos, nevartos visai arba vežiosis alkotesterį, arba galiausiai nebevairuos. Taip elgiasi protingi žmonės, ar įstatymai padėtų kvailiams – nežinau.
– Komisare, ką sako jūsų baudų statistika? Turbūt dažnai pasitaiko tų, kurie truputį viršija leistiną ribą – pripučia 0,5 ar 0,6 promilės?
(G. Aliksandravičius) Šios vasaros rezultatai: per visą vasarą vykdytus reidus patikrinta 60 tūkst. automobilių – neblaivumas nustatytas 1 000 vairuotojų, t.y. daugiau nei 0,4 promilės. Apie 500 buvo vartojusių, bet leistinos ribos neviršijusių.
Kitas dalykas, kurį reikėtų pabrėžti, kad bet koks, net menkas alkoholio kiekis, veikia žmogaus organizmą ir silpnina vairuotojo reakciją.
– Pone Skrodeni, kaip jūs vertinate šią iniciatyvą?
(E. Skrodenis) Aš pritarčiau todėl, kad mes daugybę metų leidome žmonėms rinktis, bandėme tolerantiškai žiūrėti, tačiau pastarųjų dienų eismo įvykiai rodo, kad žmonės nesupranta.
Jeigu tu nori kažkur nuėjęs išgerti vyno ar alaus, tai tam yra viešasis transportas, taksi ar artimieji, kurie gali tave pavežti. Manau, kad mes turime pagaliau pribręsti šiam drastiškam žingsniui todėl, kad visos iki šiol buvusios priemonės nepadeda.
– Negalime sakyti, kad visai nepadeda, nes žuvusiųjų per eismo įvykius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo tris kartus. Tai yra akivaizdus progresas. Kokios yra pačios efektyviausios priemonės: baudos, kelių infrastruktūra?
(E. Skrodenis) Inžinierinės priemonės efektą eismo saugumui duoda nedelsiant po įrengimo: sumažinamas greitis, sutvarkoma važiavimo trajektorija, apšviečiamas kelias. Pavyzdžiui, paprastų sankryžų pakeitimas žiedinėmis duoda milžinišką rezultatą.
Jeigu paprasta keturšalė sankryža turi 36 konfliktinius taškus, iš kurių 4 yra mirtini, tai žiedinė sankryža turi tik 8 konfliktinius taškus ir nė vieno mirtino.
– Kiek iš viso per dešimtmetį Lietuvoje sankryžų yra pakeista žiedais?
(E. Skrodenis) Apie 70. Vien šiemet planuojama dar įrengti apie 15 žiedinių sankryžų ir tempo mažinti neplanuojama. Taip pat efektyvi priemonė yra salelės. Jos vairuotojui pirmiausiai turi psichologinį poveikį ir jis natūraliai sumažina greitį.
Taip išvengiama jei ne avarijų, tai mirtinų avarijų. Juk pagrindinė žūčių kelyje priežastis – didelis greitis. Važiuojant lėčiau, net po susidūrimo mirties dažnai galima išvengti. Kita priemonė, kuri duoda akivaizdžių rezultatų, tai – dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimas kaip atskira infrastruktūra.
– Komisare, jaučiate kažkokią akivaizdžią koreliaciją, kad, padidinus baudas, sugriežtinus teisinį reguliavimą iš karto yra poveikis?
(G. Aliksandravičius) Ne, palaipsniui prie visko priprantama. Jeigu prisiminsime 2008-uosius, kai iš esmės buvo peržiūrimos visos nuobaudos, tai taip, iš pradžių tikrai pastebėjome, kad sumažėjo eismo įvykių, buvo atsakingiau vairuojama.
Tačiau bėgant laikui eismo dalyviai pripranta ir prie didesnių baudų, ir griežtesnių sankcijų. Apibendrinant galima pasakyti, kad didesnių baudų efektas yra staigus, bet, deja, trumpalaikis.
– Antanai, prisimenant kraupią savaitgalio avariją, kai BMW automobilis rėžėsi į stotelę, suprantu, kad jaunuolis bandė „driftinti“. Sąmoningai važiavo per greitai, bandė atlikti kažkokius triukus, bet nesuvaldė automobilio. Kaip spręsti tokias problemas? Yra kažkoks būdas paveikti tuos žmones, kurie miesto centre nori pasijusti lenktynininkais?
(A. Juknevičius) Visų pirma, kaip lenktynininkas ir lenktynininkų bendruomenės atstovas, aš labai smerkiu tokius žmones. Tokie veiksmai yra absoliučiai nepriimtini ir netoleruotini.
Greičiausiai dabar didžiausia problema Lietuvos keliuose yra su dviem grupėmis vairuotojų: girtais ir jaunais – nuo 18 iki 25 m. Klausimas, kaip šitą grupę galima paveikti.
– Gal įrenginėti specialias aikšteles tiems, kurie nori palakstyti, kuriems reikia adrenalino kelyje?
(A. Juknevičius) Tai būtų viena iš galimybių, leidžianti tiems žmonėms išsikrauti. Šiuo metu Lietuvoje turime gal vos 5 veikiančias kartodromų aikšteles. Tai labai mažai.
Profesionalūs lenktynininkai dažniausiai keliuose nelaksto – jie išsikrauna lenktynių trasoje. O tie, kurie bando tai daryti gatvėse, matome kuo baigiasi.
(E. Skrodenis) Norėčiau pastebėti dėl specialių aikštelių. Taip, galbūt kažkiek jos padėtų, tačiau, mano nuomone, daugumai tokių vairuotojų norisi minios, kuri juos stebi.
– Seime yra pasigirdę siūlymų galingų automobilių neleisti registruoti jaunesniems nei 25 m. asmenims. Jūs pritartumėte tam, pone Juknevičiau?
(A. Juknevičius) Manau, kad tai būtų visiškai neefektyvu. Problema yra ne automobilis, o automobilį vairuojantis žmogus.
(G. Aliksandravičius) Iš tiesų, kartais pasižiūri, kad asmeniui 19 metų, o jis vairuoja „monstrą“. Manau, kad tai turėtų būti ribojama.
O dėl aikštelių įrengimo – manau, turime atskirti kelias grupes: yra asmenys, kurie siekia kažkokių rezultatų automobilių sporte, yra asmenys, kuriems reikia adrenalino, ir yra trečia grupė – asmenys, kurie nežino, kam jiems to reikia. Pasipuikuoti? Merginoms, pasirodo, tai patinka.
