Dėl savo dydžio ir svorio krovininiai automobiliai ne tik juda lėčiau, pristabdo iš paskos važiuojančias transporto priemones, užstoja joms kelią ir riboja matomumą, bet neretai yra minimi ir eismo įvykių suvestinėse.
Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, šiemet užregistruoti 1073 lengvųjų automobilių ir vilkikų susidūrimai, o net 96 proc. šių atvejų avarijos kaltininkais pripažinti būtent krovininių automobilių vairuotojai.
Anot R.Bieliausko, bene dažniausios situacijos, kuomet lengvieji automobiliai susiduria su vilkikais, yra pastariesiems bandant rikiuotis į kitą eismo juostą ir nepastebint mažesnių eismo dalyvių.
Vilkikai taip pat neretai kliudo lengvųjų automobilių veidrodėlius ar apibraižo jų kėbulą paprasčiausiai važiuodami pro šalį, kai vienas ar abu eismo dalyviai gerai neįvertina atstumo tarp transporto priemonių.
„Palyginus dažni atvejai, kuomet krovininiai automobiliai kliudo lengvuosius stovėjimo aikštelėse ar degalinėse. Tokiais atvejais priklausomai nuo greičio ir smūgio stiprumo gali būti patirta tiek nedidelė, tiek ir kelis tūkstančius eurų siekianti žala“, – sakė ekspertas.
R.Bieliauskas pažymėjo, kad tokiose situacijose bent jau aukų dažniausiai pavyksta išvengti, tačiau ne taip laimingai gali baigtis vilkikų ir lengvųjų automobilių vairuotojų susidūrimai greitkeliuose ir magistraliniuose keliuose, kur greičiai didesni.
Jo teigimu, vairuotojai turėtų būti itin atsargūs išvažinėdami iš šalutinio kelio į pagrindinį. Tokiuose kelių susikirtimuose visuomet privalu įsitikinti, kad pagrindiniu keliu neatvažiuoja automobilis, įvertinti ir, atrodytų, dar toli esančių transporto priemonių greitį, neiššokti priešais jas, tikintis, jog jų vairuotojai pristabdys ir praleis. Dideliam automobiliui dažnai tai padaryti gali būti sudėtinga.
„Tai turėtų būti savaime suprantamos, netgi savotišku vairuotojo savisaugos instinktu tapusios taisyklės, tačiau, kai jos pamirštamos ar dėl išsiblaškymo ignoruojamos, tokio aplaidumo pasekmės būna skaudžios“, – teigė R.Bieliauskas.
Draudimo ekspertas priminė neseną atvejį, kai Kauno rajone lengvojo automobilio vairuotojas nepraleido pagrindiniu keliu atvažiuojančio sunkvežimio. Abi transporto priemonės susidūrė ir nulėkė nuo kelio. Lengvojo automobilio vairuotojas žuvo, o vilkiko vairuotojas buvo sužalotas ir atsidūrė ligoninėje.
„Lengvųjų automobilių ir vilkikų susidūrimai autostradose yra retesni nei miestų gatvėse, kur avarijos dažnesnės, bet smulkesnės. Miestuose susidūrimų išvengti padėtų ir auganti vairavimo kultūra.
Dabar gi dažnai lengvųjų automobilių vairuotojai vis dar bando užlįsti priešais sunkvežimius, o pastarųjų vairuotojai neretai vadovaujasi logika – kas didesnis, to ir kelias“, – pastebėjo R.Bieliauskas.
Draudimo ekspertai primena, kad krovininis automobilis sveria 20-40 tonų, o važiuojant dideliu greičiu jo masė pagal fizikos dėsnius dar labiau padidėja, jį sustabdyti tampa sudėtinga, pailgėja stabdymo kelias, o galimo smūgio jėga išauga.
Reikėtų taip pat nepamiršti, kad vilkiko vairuotojo matymo laukas yra mažesnis nei sėdinčio prie lengvojo automobilio vairo. Be to, dėl didelių gabaritų atliekant kai kuriuos posūkius, važiuojant žiedinėmis sankryžomis krovininis automobilis gali neišsitekti savo eismo juostoje, todėl važiuojant greta reikėtų suteikti jam daugiau erdvės, laikytis nuo jo didesnio atstumo.
Savo ruožtu vilkikų vairuotojams reikėtų turėti omenyje, kad aplinkui visuomet gali būti ir yra mažesnių automobilių, dažniau žvilgtelėti ir į šoninio vaizdo veidrodžius.
