Avaringumas dėl žmogiškojo faktoriaus
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenys rodo, jog vasarą Lietuvos keliuose eismo įvykių skaičius, lyginant su pavasario mėnesiais, išauga daugiau nei 30 procentų, vairuotojai dažniau viršija saugų greitį. Vasarą automobilių avarijų skaičius sostinės gatvėse, palyginti su pavasariu, sumažėja 14 procentų, tuo tarpu, Vilniaus rajone išauga daugiau nei ketvirtadaliu. Vasarą avarijų, palyginus su pavasariu, taip pat padaugėja Molėtų, Zarasų, Trakų rajonuose, Druskininkuose.
O didžiausias – didesnis nei du kartus – avarijų skaičiaus augimas fiksuojamas Palangoje ir Pagėgiuose. Neringoje – beveik keturis kartus daugiau nei pavasarį.
Vokietijos eismo saugumo taryba informuoja, kad kai oro temperatūra neviršija 15 laipsnių, dėl vairuotojų koncentracijos trūkumo įvyksta 47 procentai kelių eismo įvykių. Tuo tarpu, karštomis dienomis – net 63 procentai. Avarijų skaičius karštomis dienomis, kai oro temperatūra siekia 30 laipsnių ir daugiau, padidėja 22 procentais.
Sveikatos priežiūros specialistai aiškina, kad esant pakankamai aukštai oro temperatūrai, silpsta žmonių dėmesio koncentracija ir šie greičiau pavargsta, todėl tampa irzlesni ir agresyvesni. O tai galimai turi didelės įtakos nelaimingiems atsitikimams kelyje. Tiesa, šalyje kol kas nėra atlikti tyrimai, kiek pyktis prisideda prie avaringumo statistikos augimo.
Tačiau aišku tai, kad karštomis vasaros dienomis vairuotojai tampa labiau pažeidžiami aplinkos dirgiklių. Sėdę prie vairo sunkiau susikaupia, dažniau yra linkę pažeisti kelių eismo taisykles. Vasaros metu, ypač kai termometro rodyklė artėja prie 30 laipsnių karščio, vairuotojus dar labiau pykdo stovėjimas spūstyse, norint savaitgaliui ištrūkti į pajūrį ar kitas poilsio vietas. O jei žmogus jaučia neigiamas emocijas dėl karščio ar yra sukaupęs daug pykčio dėl asmeninių priežasčių, jam lengviau spausti akseleratoriaus nei stabdžio pedalą.
Į kelią – pailsėjus ir atsivėsinus
Vyrų autoklubo „N-40“ spaudos atstovas Renaldas Gabartas sutinka su sveikatos priežiūros specialistais, kad karštis vairuotojui nėra geras kompanionas. „Dėl didelio karščio, pavyzdžiui, kai salone temperatūra artėja prie +30 gerokai lėtėja vairuotojo reakcija, prastėja dėmesio koncentracija, tolimų reisų vairuotojai, nakvojantys vilkikų kabinose nepailsi“,– rizikos veiksnius didesniam avaringumui įvardija R.Gabartas.
Tad vairuotojams rekomenduojama atsivėsinti automobilio saloną iki jiems tinkamos temperatūros. Tai natūraliai sumažins galintį kilti agresyvų elgesį prie vairo, nes žmogus tiesiog geriau jausis. Taip pat pravartu su savimi visada turėti vandens, kuris numalšintų troškulį, ypač žinant, kad yra tikimybė patekti į automobilių spūstis. Tiesa, alkoholinių gėrimų reikėtų vengti net ir automobilyje sėdintiems keleiviams, kadangi šis neigiamas emocijas tik sustiprina.
Jei yra galimybė, karštuoju dienos metu patartina iš viso nevažiuoti automobiliu. Geriau rinktis keliones, kai saulė dar nebūna aukštai pakilusi, tuomet karštis nėra toks nepakeliamas ir eismas ne toks intensyvus.
Atsargumas būtinas
Kita vertus, koncentracijos stoka ir pyktis – tik viena medalio pusė. Per karščius būtina laikytis ir saugumo reikalavimų. Štai Lietuvos geležinkeliai prieš kelias dienas paskelbė dėl karščio mažinantys traukinių greitį, o vairuojantys automobilius buvo perspėti, kad nuo karščio pavojingai iškyla betoninės plokštės kelyje Vilnius-Utena. Apie šio kelio pavojus kalbama ne vienerius metus, nes prieš kelis dešimtmečius nutiestas kelias kartais deformuojasi ir kelia pavojų vairuojantiems.
R.Gabartas priduria, kad greičio apribojimų svarbu laikytis ir todėl, kad tvyrojant aukštai temperatūrai kinta padangų sukibimo su kelio paviršiumi charakteristikos.
Autoekspertas pataria, kad apsisaugoti nuo techninių automobilio gedimų ir sugadintos nuotaikos galima tinkamai prižiūrint transporto priemonės vėdinimo ir ventiliacijos sistemas. Prasidėjus karščiams galima susidurti ir su stabdžių sistemos problemomis. Dažniausiai tai – užviręs stabdžių skystis ir perkaitę diskai ir trinkelės. Be to, esant karštam orui, akumuliatoriai yra ypač linkę išsikrauti, todėl prieš kelionę verta patikrinti ir akumuliatoriaus būklę.
Esant dideliems karščiams kenčia ne tik automobilio detalės, bet ir salonas. Ypač daug tenka prietaisų skydeliui. Pasitaiko, kad visą dieną kepinančioje saulėje pastovėjusiame automobilyje plastikas perkaista ir pradeda skilinėti. Gali nukentėti ir detalės esančios po priekiniu prietaisų skydeliu.
„Jei įmanoma – dienos metu laikykite automobilį pavėsyje, naudokite užuolaidėles, atspindinčias saulės spindulius“,– pataria „N-40“ autoklubo narys R.Gabartas.
