Kartu su kylančia temperatūra auga ir pavojus keliuose. Tai ypač svarbu artėjant savaitgaliui, kai daugybė miestų gyventojų patrauks ilsėtis į sodybas ar prie ežerų.
Esant tokiam karščiui tikrai būtina neviršyti leistino greičio ir laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio.
Pirmas signalas, kad reikia pasisaugoti, yra virš asfalto matomi garai – kelias žvelgiant į tolį raibuliuoja. Tokią sausą dieną tai reiškia, kad garuoja asfalte esantis bitumas.
Orui kaistant dar labiau, lipni, slidi masė ima sunktis į kelio paviršių ir automobilis gali slystelėti vos prisilietus prie stabdžio pedalo.
Kas darosi keliui?
Taip nutinka todėl, kad karštyje asfaltas „prisimena“ savo pirminę būseną.
„Asfaltas klojamas karštas, apie 150-160 laipsnių karščio, birios būsenos. Temperatūrai krentant jis sutankinamas ir įgavęs aplinkos temperatūrą sukietėja.
Esant ekstremaliai temperatūrai, kaip dabar, asfaltas įkaista iki 50-55 laipsnių – tai arčiau jo pirminės būsenos.
Nuo to asfaltas suminkštėja ir uždėjus ant jo didelį svorį, pvz., krovininį automobilį, atsiranda įspaudimai – provėžos“, – aiškino Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių techninio normavimo ir technologijų skyriaus vedėjas Zigmantas Perveneckas.
Pavojingiausi – seni keliai
Be to, nuo karščio į asfalto paviršių prasisunkia bitumas, kuris apgauna ir patyrusius vairuotojus.
Tamsi, blizganti masė yra labai slidi, todėl automobilį gali netikėtai sumėtyti posūkyje, o stabdymo kelias pailgėja beveik tiek pat, kiek važiuojant per ledą.
Pasak Z.Pervenecko, labiausiai bitumo pasisaugoti vairuotojai turėtų senesniuose keliuose. Naujai perklojamuose asfalto ruožuose kelininkai vis dažniau naudoja tvirtesnius ir karščiui atsparesnius polimerus, paprasčiau tariant, gumą.
„Jei įprasta bituminė rišančioji medžiaga suminkštėja esant 30-35 laipsnių temperatūrai, brangesnės medžiagos atlaiko iki 60 laipsnių karštį“, – lygino pašnekovas.
Vilkikų nestabdys
Suminkštėjusiam keliui labiausiai kenkia sunkiasvoriai automobiliai, tačiau, pasak Z.Pervenecko, ilgos lengvųjų automobilių kolonos taip pat palieka savo žymę.
Labiausiai automobiliai apgadina viršutinį asfalto sluoksnį, nors aukštai temperatūrai laikantis ilgiau, karštis prasismelkia ir į gilesnius asfalto sluoksnius.
„Keliams geriau, jei naktimis atvėstų, tada karštis nesikauptų“, – tvirtino jis.
Tačiau nepaisant to, kad visą kitą savaitę taip pat prognozuojami karščiai, greičiausiai nebus taikomi jokie apribojimai sunkvežimių eismui.
„Galimi įvairūs sprendimai, bet manau, kad kol kas nesiimsime drastiškų priemonių, nes būtų dideli nuostoliai ekonomikai“, – sakė Z.Perveneckas.
Betoninio kelio pavojus
Karštis itin kenkia betoninei kelio dangai, kuri, oro temperatūrai pakilus iki 25 laipsnių, pradeda deformuotis ir gali staigiai lūžti.
Kaip rašė lrytas.lt, tai ypač svarbu važiuojantiems vadinamuoju Molėtų plentu – magistraliniu keliu A14 Vilnius–Utena nuo 16,92 iki 89,6 km ruožuose su betono danga.
Šio ruožo dalį prižiūrinčios įmonės „Vilniaus regiono keliai“ direktorius Petras Džervus įspėjo vairuotojus būti labai atsargiems. „Plokščių lūžimai sunkiai prognozuojami. Šįmet dar nematėme požymių, kad kuri nors plokštė būtų pajudėjusi, bet kai užėjo tokie staigūs karščiai, visko gali būti“, – tvirtino jis.
P.Džervus įspėjo, kad plokštė gali lūžti staiga – vienam automobiliui pravažiavus dar lygiu keliu, kitam gali iškilti prieš pat nosį. Lūžusi betono plokštė iškyla iki 30 cm virš kelio paviršiaus ir virsta labai pavojingu tramplinu.
