Tačiau šis gamtos grožis slepia ir vairuotojams kylantį pavojų.
Šiuo metų laiku itin daug laukinių gyvūnų išeina į važiuojamąją dalį, o nespėjus sustabdyti automobilio įvyksta baisių avarijų.
Lietuvos kelių direkcijos duomenimis, kasmet įvyksta apie 10 avarijų, kuomet susidūrus su gyvūnu sužalojami ar net žūsta žmonės. Susidūrimų, kurie baigiasi gyvūno žūtimi ar automobilio apgadinimu, pavasarį įvyksta kone kasdien.
Kodėl gyvūnai išbėga į kelią ir kaip išvengti susidūrimų su jais?
Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Nerijus Zableckis aiškino, kad gyvūnai išeina į kelią vedami instinktų. „Tai natūralus jų elgesys – migracija tarp mitybos, poilsio vietų. Jei kelias kerta jų gyvenamąsias vietas, stirnos ar briedžiai gali išeiti į jį“, – tvirtino specialistas.
Įvardijo pavojingiausias vietas
Šiuo metu stambieji gyvūnai pereina iš savo žiemojimo teritorijų į vasarines. Briedžiai iš miškų juda į pelkes, o stirnos ar smulkesni žvėrys keliauja ieškodami maisto.
Pasak N.Zableckio, pirmas ir svarbiausias būdas, kaip vairuotojai gali išvengti susidūrimo su gyvūnu – neviršyti greičio, nes žvėris gali įbėgti į kelią net nestabtelėjęs ir vairuotojui jį pamatyti bei sureaguoti lieka vos kelios akimirkos.
Ypač pavojingos vietos – miško pakraštys, pereinantis į pievą, bei pelkėtos vietovės.
Pavojingiausias paros metas – prieblanda. Tuomet, gamtininko teigimu, gyvūnai juda aktyviau, nei naktį, o dieną juos tiesiog daugiau galimybių pamatyti.
Taip pat vairuotojai turi būti itin atsargūs, jei jau matė vieną stirną ar šerną, bėgantį per kelią, nes šie gyvūnai laikosi būriais ir didelė tikimybė, kad iš paskos seks ir daugiau gyvūnų.
„Jei išbėga viena stirna, reikia iš karto stabdyti. Greičiausiai paskui ją seks dar kelios“, – įspėjo N.Zableckis.
Švilpukai neįtikino
Kaip vienas iš būdų atbaidyti žvėris vairuotojams siūlomi ultragarsiniai švilpukai, tvirtinami prie automobilio. Žmogus jų skleidžiamo garso negirdi, bet laukinis gyvūnas, išgirdęs švilpuką, neva turėtų persigalvoti ir nebėgti į kelią.
Tačiau N.Zableckis į šią priemonę žiūri įtariai. Jis atskleidė tokį švilpuką pritvirtinęs prie žmonos automobilio ir ji išties niekuomet nepateko į akistatą su gyvūnu kelyje, tačiau moteris važinėja nedaug.
Pats gamtininkas tokių švilpukų nenaudoja, nors jam avarinių situacijų su gyvūnais kelyje pasitaikė ne kartą, o vyras vairuoja daug ir dažniausiai keliauja atokesniais krašto keliais.
„JAV mokslininkai buvo darę studiją, tačiau taip ir neišėjo įrodyti švilpukų veiksmingumo. Yra daug kitokių faktorių“, – sakė jis.
Neįvertina pavojaus
Pašnekovas patarė vairuotojams būti kuo atidesniems ir neviršyti greičio, o išvydus ant kelio stovintį ar gulintį gyvūną nebandyti jo apvažiuoti.
„Neprognozuojama, į kurią pusę jis gali judėti, gali šokti bet kur ir atsitrenkti į automobilį. Geriau iš toliau papysėti ir taip jį nubaidyti“, – siūlė N.Zableckis.
Jis atkreipė dėmesį ir į dar vieną, vairuotojų dažnai neįvertinamą pavojų – varles.
Jos pavasarį taip pat intensyviai migruoja, o lyjant jų gali išeiti į kelią tiek, kad apvažiuoti nebepavyks. Tokiose vietose vairuotojams reikia važiuoti kaip įmanoma lėčiau, kad kuo mažiau varlių būtų pervažiuota, be to, dėl kitų automobilių pervažiuotų varliagyvių šie ruožai būna ypač slidūs.
Gąsdina nenuspėjamumas
Lietuvos kelių direkcijos duomenimis (LAKD) per pastaruosius ketverius metus mūsų šalies keliuose įvyko 41 eismo įvykis per kurį buvo partrenktas gyvūnas ir žuvo ar buvo sužalotas žmogus. Net 11 avarijų įvyko magistralėse – ten, kur vairuotojai labiausiai linkę spustelėti akceleratorių.
LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas atkreipė dėmesį, kad palyginus su kitomis skaudžių eismo įvykių aplinkybėmis, susidūrimai su gyvūnu yra gana reti. Pavyzdžiui, traumomis ar mirtimis besibaigiančių susidūrimų su medžiu įvyksta aštuonis kartus daugiau.
Tačiau gyvūnai išsiskiria itin sunkiai prognozuojamu pavojumi.
„Su gyvūnais sudėtinga. Medį galime atitverti, o briedžio neatitversi. Jis gali nueiti iki 50 km ir per naktį kirsti kelią 3-5 kartus“, – tvirtino specialistas.
Pavojingiausiose atkarpose kelias nuo gyvūnų atitveriamas tinklo tvoromis, o žvėrims statomos specialios pralaidos. Jų valstybinės reikšmės keliuose įrengta apie 600 kilometrų ir ketinama įrengti dar, tačiau pirmiausia tveriami intensyviausi ruožai, o dauguma rajoninių ir krašto kelių driekiasi per atvirus laukus bei mišką.
Neįvertina greičio
Pasak N.Abukausko, analizuojant avarijas su gyvūnais paaiškėja, kad apie 80 proc. vairuotojų viršijo greitį. Taip pat, dauguma įvykių nutinka tamsiu paros metu.
„Kuo greitis didesnis, tuo lieka mažiau laiko įvertinti situaciją ir sustoti. Dieną vairuotojai iš toliau pamato gyvūną, gal ir gyvūnai kitaip elgiasi, o sutemus labai pavojinga.
Saugus greitis kiekvienam yra skirtingas ir gerai, kai žmonės tai suvokia. Tikrai nebūtina važiuoti maksimaliu leistinu greičiu“, – pabrėžė saugaus eismo specialistas.
Jis patvirtino, kad Vakarų Europoje panašių nelaimių įvyksta mažiau, bet taip yra todėl, kad ten mažiau laukinių gyvūnų apgyvendintų plotų. „Reiktų didžiuotis, kad turime gana ekologišką, urbanizacijos procesų nepaveiktą gamtinį karkasą, tačiau natūralu, kad tai sudaro tam tikrą žmogaus kasdieninės veiklos ir gyvūnų egzistencijos konfliktą.
Problema yra ta, kad dėl Lietuvos kraštovaizdžio ypatybių, vietų, kuriose gyvūnas gali atklysti iki kelio yra labai daug – tiesiog tam yra palanki gamtinė aplinka.
Elementaru, kad ši ypatybė kelia tam tikrų keblumų tiek vairuotojams, tiek saugos priemones nustatantiems ir įrengiantiems specialistams, kadangi visus galimus gyvūnų veiksmus prognozuoti yra labai sunku“, – aiškino N.Abukauskas.
