2014 metais mieste per avarijas žuvo 14 žmonių, sužeista 425. Daugiau kaip pusė nelaimių įvyksta tamsiu paros metu. Vairuotojai skundžiasi prastu gatvių apšvietimu – net prie pat perėjų sunku įžiūrėti pėsčiuosius.
Kai kuriose vietose jau ne pirmą kartą nukenčia žmonės, tačiau miesto valdžia niekaip neranda lėšų joms apšviesti.
Nors savivaldybėje kaskart sudarinėjami kelio ruožų, kuriuos būtina paversti šviesesniais, sąrašai, statomi nauji stulpai, iki saugios ir jaukios eismo aplinkos dar toli.
Tamsoje nepamatė pėsčiojo
Pirmadienio rytą, dar neprašvitus, Kaune dirbanti 48 metų jonavietė, vairuodama nuosavą automobilį „Toyota Yaris“ partrenkė nereguliuojama perėja ėjusį 50 metų vyriškį. Šiaurės prospekte prie 47 numeriu pažymėto namo parblokštam pėsčiajam lūžo koja.
Nuo smūgio automobilis trenkėsi į gatvės apšvietimo stulpą ir jį apgadino.
Moteris, pirminiais duomenimis, vairavo blaivi, neviršijo leistino greičio. Anksčiau eismo taisyklių ji nebuvo pažeidusi.
Vairuotoja atkreipė dėmesį į blankų apšvietimą. Esą todėl ji prie perėjos ir nespėjusi laiku spustelti stabdžių.
„Visas Šiaurės prospektas yra nepakankamai apšviestas. Dėl to nuolat kyla problemų ir pėstiesiems, ir vairuotojams“, – tvirtino Kauno kelių policijos vyresnysis tyrėjas Eugenijus Dubauskas.
Grėsmė – ir prie „Girstučio“
J.Grušo gatvės pradžia šalia Žemaičių plento. Kovo 11-osios gatvėje, prie gausiai lankomų įstaigų, Kauno plaukimo centro ir kultūros centro „Girstutis“, esanti perėja.
Partizanų gatvės ruožai į abi puses nuo prekybos centro „Savas“. Lakūnų plentas, Veiverių gatvė ties S.Dariaus ir S.Girėno aerodromu, Narsiečių gyvenvietė.
Tai – tik maža dalis miesto vietų, kuriose sutemus dėl blausios šviesos kyla didelis pavojus eismo dalyviams, ypač – pėstiesiems. „Kovo 11-osios gatvėje šalia „Girstučio“ įrengtoje perėjoje nuolat nukenčia pėstieji. Vien tik aš tyriau dvi avarijas, kurių metu buvo sužeisti žmonės“, – prisiminė Kelių policijos tyrėjas Antanas Dirvelis.
„Lakūnų plentas išvis skęsta tamsoje – reikia skubiai ko nors imtis“, – pasakojo Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė.
Vairuotojams ir keleiviams nemažą pavojų kelia tamsi Radvilėnų plento atkarpa nuo K.Baršausko gatvės iki Zoologijos sodo. Pėsčiųjų ten beveik nepasitaiko, bet automobilių srautas – gana intensyvus.
Laiku nesumažina greičio
Anot A.Dirvelio, vairuotojai privalo įvertinti prastą matomumą, lietų ir kitas sudėtingas eismo sąlygas.
„Neretai vairuotojai kaltina pėsčiuosius ar kitus eismo dalyvius, bet tik ne save, nors patys nesiima atsargumo priemonių“, – pabrėžė patyręs Kelių policijos pareigūnas
Pavyzdžiui, iki perėjos likus apie 200 metrų, patartina sulėtinti greitį iki 30 kilometrų per valandą. Tada net visiškai blankioje perėjoje būtų įmanoma laiku sustabdyti mašiną ir išvengti susidūrimo su pėsčiuoju.
Daugiau kaip pusėje perėjų stovi šviesą atspindintys ženklai – jau iš tolo juos pamačius vertėtų sumažinti greitį. Tačiau taip pasielgia toli gražu ne kiekvienas.
Pasak Kauno kelių policijos vadovo D.Česnausko, pėstieji tamsiu paros metu ne tik nesegi atšvaitų, bet ir labai dažnai būna apsirengę tamsiais drabužiais. Vairuotojams tai sunkina galimybes laiku pastebėti gatve einančius žmones.
Tikino, kad gatvių apšvietimui netaupoma
Kęstutis Žuromskas
Savivaldybės bendrovės „Kauno gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius
„Žmonių sveikata ir gyvybė – svarbiausi dalykai, todėl gatvių apšvietimui lėšos netaupomos.
Seni stulpai keičiami naujais arba statomi papildomi, kad būtų šviesiau.
Apšvietimas atnaujinamas pagal miesto Eismo saugumo komisijos sudarytus ir savivaldybės patvirtintus sąrašus.
Juose nurodomos perėjos, kitos vietos, kuriose reikia atlikti skubius darbus.
2014 metais mūsų įmonė naują apšvietimą įrengė 34 pėsčiųjų perėjose, iš jų 11 perėjų yra Baltų prospekte, kur įvykdavo daug skaudžių avarijų.
Per metus iš biudžeto miesto gatvėms apšviesti skiriama apie 5 mln. litų.“
