Kalbėdama apie dviračių kultūrą mūsų šalyje ambasadorė pažymi, kad infrastruktūrą dar reikia tobulinti, tačiau atkreipia dėmesį, kad besinaudojančių šia ekologiška transporto priemone daugėja. Anot jos, matydami aplink save daugiau dviratininkų vairuotojai taip pat tampa atidesni.
- Prieš dvejus metus pristatydama tarnybinius ambasados dviračius kalbėjote, kad Vilnius yra draugiškas miestas dviratininkams. Ar vis dar taip manote?
- Pastebėjau, kad per tą laiką buvo pristatyti dailūs dailūs oranžiniai dviračiai. Taip pat vis daugiau ir daugiau žmonių linkę važinėti dviračiais. Tai ne tik mano išvada, tikrai tokių žmonių vis daugėja. Savaime suprantama, Vilniuje kaip ir daugelyje kitų miestų, yra labai daug galimybių pagerinti sąlygas dviratininkams.
Ypatingai kalbant apie dviračių takus ir saugumą. Visgi aš ir toliau labai dažnai naudojuosi savo dviračiu, jei tik oro sąlygos leidžia, tai yra pati patogiausia transporto priemonė. Juk žinote, kad mes įsikūrę pačiame centre, todėl vykstant į įvairius susitikimus su skirtingų ministerijų ir kitais valdžios atstovais tai yra mano mėgstamiausia transporto priemonė. Taip pat ir pati greičiausia.
- Ar važinėjant dviračiu Vilniuje Jums pavyko išvengti incidentų?
- Koks kas incidentų nesu turėjusi, tačiau važiavimas dviračiu yra potencialiai pavojingas. Neseniai gavau pranešimą žiniasklaidai iš Švedijos, kuriame rašoma, kad šioje šalyje padaugėjo eismo įvykių, kuriuose dalyvavo dviratininkai. Savaime suprantama, tai tiesiogiai susiję ir su nuolat augančiu dviratininkų skaičiumi.
Jei ryte apsilankytumėte Stokholme, pamatytumėte didžiulį dviratininkų srautą. Daug žmonių dviračiais važiuoja į darbą, todėl miesto valdžiai tenka investuoti vis daugiau pinigų įrengiant saugias jiems skirtas eismo juostas. Incidentų tikrai pasitaiko, tačiau tiek man, tiek kitiems ambasados darbuotojams jų kol kas pavyko išvengti. Taip pat ir mano šeimos nariams, kurie taip pat labai mėgsta dviračius. Kol kas viskas klostosi labai sklandžiai.
- Ką daryti, kad sumažėtų incidentų tarp dviratininkų ir automobilių vairuotojų?
Manau, kad kuo daugiau dviratininkų važinėja miesto gatvėmis, tuo sąmoningesni tampa kiti eismo dalyviai. Jie supranta, kad turi būti dėmesingi. Jei dviratininkų yra mažai, jiems gali būti pavojinga, nes automobilių vairuotojai gali tiesiog nežinoti, kad turi atidžiau stebėti aplinką. Kuomet yra visas dviratininkų srautas, tuomet jie jau pradeda pradeda atkreipti dėmesį.
Dviratininkus prisiminti vertėtų ir planuojant miestus. Švedijos valdžia skiria vis didesnes investicijas siekdama ne tik užtikrinti saugumą, bet ir padaryti šią transporto priemonę žmonėms. Norint, kad dviračiai taptų kasdienine transporto priemone, plėtros planuose būtina atsižvelgti ir į jų naudotojų poreikius. Švedijoje tam skiriama vis daugiau dėmesio. Taip pat ir kitose šalyse.
- Ar važiuodama dviračiu Švedijoje jaučiatės saugesnė?
- Daugelyje vietų Švedijoje yra specialiai dviračiams skirtos eismo juostos, todėl tu važiuoji tik jomis. Tai pats svarbiausias aspektas. Kai kuriose Vilniaus vietose tokios juostos yra, o kitur jų dar trūksta. Švedijoje į dviratininkus orientuota infrastruktūra kol kas yra geriau išplėtota. Taip pat ten dauguma dviratininkų dėvi šalmus. Kaip ir Lietuvoje vaikams šalmai yra privalomi, tačiau jie sparčiai populiarėja ir taip suaugusių.
Ryte kaip tik stebėjau dviratininkus, norėdama išsiaiškinti, kiek iš jų dėvi šalmus, o kiek važinėja be jų (pokalbio metu ambasadorė viešėjo Stokholme – red. past.). Mano skaičiavimais, šalmų nedėvėjo mažiau nei 10 proc. dviratininkų.
Įdomu tai, kad populiariausiuose maršrutuose Švedijos miestuose jau įrengiamos šildomos dviračių juostos. Žmonės prieš šaltąjį sezoną pasikeičia padangas ir važinėja žiemą. Daug dėmesio gauna tos sankryžos, kuriose susikerta dviratininkų ir automobilių vairuotojų keliai. Švedijoje stengiamasi kiek įmanoma atskirti šias dvi eismo dalyvių grupes.
- Kokius į dviratininkus orientuotus infrastruktūros ir eismo saugumo sprendimus, kurie pasiteisino Švedijoje, artimiausiu metu būtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje?
- Neturiu tokios įžvalgos, kad galėčiau duoti gerą patarimą. Taip pat puikiai suprantu, kad kalbant šiais klausimai dažnai iškyla ir prioritetų konfliktai. Saugumas keliuose ir rūpestis dėl pėsčiųjų yra ne mažiau svarbūs aspektai.
Bendrai kalbant galiu pasakyti, kad gerų rezultatų Švedijoje davė didesnis dėmesys dviračių juostoms. Jų atsiradimas padidina saugumą ir tuo pat metu paskatina daugiau žmonių sėsti ant dviračių.
Kai kurie žmonės Švedijoje dviračiai įveikia ir didesnius atstumus. Vykdami į darbą jie rengiasi treniruočių drabužius, tuomet gali važiuoti greitai, o atvykę į vietą eina į dušą ir persirengia į darbinę aprangą.
Važinėjimą dviračiais skatina ir privačios kompanijos. Visame Stokholme pilna dviračiams skirtų garažų ir stovėjimo aikštelių, kad tik darbuotojams būtų patogiau.
