Pagrindinė ekspertinė institucija eismo įvykių tyrimo srityje yra Lietuvos teismo ekspertizės centras. Būtent šioje valstybinėje įstaigoje patirties įgijo ten devynerius metus dirbęs ir Lrytas.lt pašnekovas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros profesorius dr. Edgaras Sokolovskis.
Trasologija – naudingas mokslas
Privatūs asmenys taip pat gali užsiimti ekspertine veikla, tačiau kvalifikacinius pažymėjimus jiems suteikia tik valstybinės įstaigos. Anot E. Sokolovskio, kartu su juo aktyviai tuo užsiima tik keletas žmonių, nedirbančių minėtoje valstybinėje įstaigoje.
Profesorius yra ne tik eismo įvykių tyrimo ekspertas, bet kvalifikuotas ir šiai sričiai giminingos transporto trasologijos specialistas. Šis mokslas tiria transporto priemonių paliktus pėdsakus, tokius kaip įbrėžimai ant asfalto dangos, vieno automobilio žymės ant kito kėbulo, įvairios deformacijos ir kt. Pagal tai mėginama atkurti eismo įvykio eigą.
Pašnekovo teigimu, transporto trasologijos elementų yra kiekviename eismo įvykyje. Todėl šio mokslo išmanymas gerokai palengvina sudėtingų avarijų tyrimą. Pavyzdžiui, galima nustatyti ar įbrėžimą ant asfalto paliko orą išleidusio rato ratlankis, ar kokia nors kita transporto priemonės detalė.
Svarbiausia kruopščiai surinkti informaciją
E. Sokolovskis akcentavo tinkamai surinktos informacijos apie eismo įvykį svarbą. Pagrindiniai duomenys, pateikiami ekspertui yra eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridedamas planas arba schema. Toliau seka transporto priemonių apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti visi jų sugadinimai.
„Į eismo įvykio vietą patys ekspertai važiuoja retai. Tik tais atvejais, kai tyrimui nepakanka surinktų duomenų. Tyrėjai žino reikalingus parametrus, pavyzdžiui, pagal kuriuos vėliau galima atkurti buvusią eismo įvykio vietos situaciją bei nustatyti reikalingus duomenis, tokius kaip posūkio spindulį ir kt.“, - kalbėjo pašnekovas.
Ekspertai skaito ir eismo dalyvių pateiktus paaiškinimus, tačiau tik tam, kad geriau įsivaizduotų įvykio eigą. Skaičiavimams negali būti naudojami parodymuose pateikti subjektyvūs duomenys.
Anot pašnekovo, jeigu viskas dokumentuojama kruopščiai, užfiksuojant visus pėdsakus ant kelio dangos, įbrėžimus ir išsibarsčiusias šukes, atkurti eismo įvykio eigą ir nustatyti jo priežastį tikimybė yra labai didelė.
„Tai ir yra pagrindinė problema. Dažniausiai išsamaus įvykio tyrimo negalima atlikti todėl, kad medžiaga būna surinkta nelabai gerai. Tai labai stabdo darbą. Atrodytų, o kas iš to stiklo šukių fiksavimo? O iš tiesų ekspertams tai labai svarbu, kadangi jos nurodo susidūrimo vietą“, - aiškino profesorius.
Šukės gali daug ką atskleisti
Yra netgi formulės, pagal kurias galima apskaičiuoti kiek esant tam tiktam greičiui į tolį nukrenta sudužusio žibinto šukės. Aišku, tai svarbu ne visų avarijų atveju. Staigaus stabdymo ir atsitrenkimo į kitos transporto priemonės galinę dalį atveju, anot E. Sokolovskio, ir taip dažniausiai būna viskas aišku.
Kitas pavyzdys – avarijos, kuriose nukentėjo pėsčiasis, užfiksuoti po įvykio išmėtyti pastarojo daiktai. Kadangi jie krenta automobilio judėjimo kryptimi, galima atkurti kurioje vietoje žmogus buvo partrenktas kelio ilgio atžvilgiu. Turint ratų stabdymo žymes, slydimo pėdsakus bei duomenis apie transporto priemonių sugadinimus jau įmanoma nustatyti ir partrenkimo vietą kelio plotyje.
Daugiausiai informacijos ekspertams suteikia eismo įvykio schema. Todėl ji turi būti nubraižyta kiek įmanoma tiksliau. Reikalinga ir informacija apie patį kelią – važiuojamosios dalies plotis, dangos tipas, jos būklė eismo įvykio metu.
Užsakovai – teismai ir draudimo kompanijos
Teismo ekspertizę gali skirti tik teismas. Jei užsakovas yra kitas tyrimas jau neturi ekspertizės statuso. Todėl privatiems asmenims atliekami tyrimai dažniausiai vadinami specialisto išvadomis, kurios teisme gali būti naudojamos kaip papildomi įrodymai.
„Iš esmės tas tyrimas visiškai toks pats, metodika irgi identiška, tačiau statusas jau visiškai kitoks“, - akcentavo ekspertas.
Didelę dalį specialisto išvadų sudaro draudimo kompanijų užsakymai. Anot E. Sokolovskio, tokiu atveju darbo pobūdis jau visai kitoks. Baudžiamosiose bylose tyrimo tikslas dažniausiai yra atkurti eismo įvykio eigą, apskaičiuoti greičius ir nustatyti, ar vairuotojas turėjo techninė galimybę išvengti susidūrimo.
Kaip aiškino ekspertas, nustatant techninę galimybę išvengti įvykio neatsižvelgiama į subjektyvius faktorius, tik į skaičiavimais nustatomą vairuotojo gebėjimą išvengti eismo įvykio laiku stabdant ar manevruojant.
Tuo metu draudiminiuose tyrimuose stengiamasi nustatyti, ar eismo įvykis tikrai buvo, ar tik bandoma jį inscenizuoti. Kartais taip pat siekiama išsiaiškinti, ar automobilis nebuvo apgadintas dar prieš avariją.
Eismo įvykius modeliuoja kompiuteriu
E. Sokolovskis pasakojo, kar visus tyrimui reikalingus skaičiavimus galima atlikti rankiniu būdu. Pasirinkus tinkamus parametrus ir teisingai viską atkūrus rezultatas iš esmės skirtis neturėtų. Eksperto naudojamos „PC Crash“ programos matematinis modelis remiasi tomis pačiomis formulėmis, kurios naudojamos ir rankiniam skaičiavimui.
„Aš visada sakau, kad nors yra kompiuterinis modeliavimas, iš pradžių reikia suprasti kokie parametrai turi įtaką ir kokia ji“, - apie esminius darbo principus kalbėjo pašnekovas.
Programinės įrangos naudojimas suteikia galimybę patikrinti keletą įmanomų variantų. Rankinio skaičiavimo būdu kiekvieną kartą perbraižant schemą, anot eksperto, būtų sugaištama labai daug laiko. Taip pat akimirksniu galima koreguoti eismo įvykio dalyvių greitį, susidūrimo kampą arba sukibimo su kelio danga koeficientą.
Senesnėje programos versijoje automobilių modeliai buvo plokšti, todėl nebuvo įmanoma modeliuoti erdvinio judėjimo, pavyzdžiui automobilio virtimo. Vėliau atsirado erdviniai modeliai. Didžiausias dėmesys skiriamas tiksliam transporto priemonių ir kitų svarbių eismo įvykio parametrų įvedimui.
Nustatyti kas vairavo – vieni juokai
Kartais atliekamos ir kompleksinės ekspertizės su teismo medicinos ekspertais. Eismo įvykio ekspertas turi duomenų apie įvykio eigą, dinamiką ir automobilio konstrukciją, o medikas – apie kūno sužalojimus. Tai aktualu tiriant avarijas, kuriose nukenčia pėstieji. Kita užduotis dažnai tenkanti kompleksinės ekspertizės specialistams – išsiaiškinti kas sėdėjo prie vairo.
„Apskritai, nustatoma ir kas kur sėdėjo automobilyje. Pavyzdžiui, jei važiavo pilnas ekipažas – du asmenys priekyje ir du ar trys gale – automobilis apvirto ir kažkas žuvo. Galbūt vairuotojas buvo ne tas žmogus, kurį nurodo atskiri įvykio dalyviai“, - tipinę situaciją apibūdino ekspertas.
Anot E. Sokolovskio, vairuotojas patiria specifinius sužalojimus, tokius kaip šonkaulių lūžius nuo vairo ar pedalų sukeltus kojų sužalojimus. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdinčio žmogaus traumos vėlgi yra kitokios – jis gali atsitrenkti į priekinį skydelį. Taip pat keleiviai kontaktuoja su tos pusės durelėmis, kurioje patys sėdi.
„Eismo įvykio ekspertas žino, kaip automobilis judėjo, gali nustatyti kokia kryptimi veikė jėgos, žino salono detalių išsidėstymą ir kas buvo sugadinta. Teismo medicinos ekspertas žino kokiose vietose kūno dalys buvo sužalotos, kokio pobūdžio traumos tai yra. Sutapatinus jų abiejų duomenis daugeliu atvejų galima nustatyti kas sėdėjo prie vairo ir apskritai, kokias vietas užėmė keleiviai“, - darbo specifiką aiškino ekspertas.
Susiduria su arogantiškais įtariamaisiais
Tyrimo trukmė, anot E. Sokolovskio, gali būti labai skirtinga. Jei iš teismo gaunamų klausimų nėra daug ir pati tyrimo apimtis nedidelė, gali užtekti ir poros dienų. Jeigu tyrimas yra sudėtingas, o informacijos trūksta, darbas gali užtrukti ir porą mėnesių. Dėl tos pačios priežasties gali skirtis ir atlikto tyrimo kaina.
Spaudimo iš asmenų, kuriems už padarytą avariją grėsė baudžiamoji atsakomybė, E. Sokolovskiui patirti neteko. Pašnekovas pasakojo girdėjęs apie tokius atvejus iš kolegų, tačiau pačiam kol kas teko susidurti tik su arogantišku įtariamųjų elgesiu teismuose.
