Nepanaudotų priemonių sąraše vis dar lieka nulio promilių įstatymas. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliosianti griežta pataisa kol kas palies tik jaunus vairuotojus, motociklininkus ir keleivių vežėjus.
Statistika – banguojanti
Kaip Lrytas.lt sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas vairuotojų polinkį sėsti prie vairo atsispindinti statistika yra svyruojanti. Jei prieš trejetą metų buvo pastebimas ženklus pažeidimų šioje kategorijoje mažėjimas, tai šiais metais jų skaičius auga.
„Pavyzdžiui, Vilniaus mieste per savaitę sulaikomi 35-36 transporto priemones vairuojantys neblaivūs asmenys. Manau, svarbus šiuo atveju yra ir kultūros aspektas. Turime prisiminti, kad važiuojame ne vieni, visą laiką galvoti, kad šalia yra ir kiti žmonės, kurių saugumas mums taip pat turi rūpėti“, - į tautiečių sąmoningumą apeliavo komisaras.
Kaip pastebėjo Vilniaus miesto saugaus eismo komisijos pirmininko pavaduotojas Seimo narys Stasys Brudza, rūpinantis eismo saugumu dažnai pritrūksta ne lėšų, o valdžios vyrų dėmesio, kruopštumo. Anot pašnekovo, būtent dėl šių priežasčių per keletą pastarųjų metų situacija Vilniaus mieste ženkliai pablogėjo.
Reidų nauda įrodyta moksliškai
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docento Aurelijaus Verygos, atsitiktinai patikrinimai, kurių metu žmonės neturi jokios galimybės išsisukti, yra moksliškai patvirtintas efektyvus metodas siekiant mažinti vairavimą išgėrus. Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad prieš porą metų, kai tokie reidai buvo vykdomi masiškai, pažeidimų skaičiai mažėjo.
„Vietovėse, kuriose tie reidai daromi reguliariai būna savaitgalių, kai nesulaikomas nei vienas neblaivus vairuotojas. Vadinasi, šokių tokių rezultatų pavyksta pasiekti. Aišku, jie nėra šimtaprocentiniai, nes yra ir neblaivių žuvusių“, - pastebėjo mokslininkas.
Anot S.Brundzos, dideliame mieste visuomet įmanoma rasti nuošalesnes gatves, kuriomis lyg ir galima grįžti į namus, todėl reidai ir informacijos apie juos paskelbimas sulaiko žmones nuo vairavimo išgėrus.
„Dažnai girdime apie reidus, kurių metų tikrinami visi automobiliai. Daromi jie ir provincijos miestuose, pavyzdžiui, šeštadienio ar sekmadienio ryte. Sulaikoma daug neblaivių vairuotojų. Deja, mano nuomone, to trūksta Vilniuje. Čia turbūt ir Jūs seniai girdėjote, kad būtų vykdomas panašus reidas. Vienas lyg ir buvo neseniai, bet vienas ar du per metus yra per mažai“, - konstatavo S.Brundza.
A.Veryga įžvelgė tam objektyvias priežastis. Tam reikalingos nemenkos lėšos, kadangi reikia mobilizuoti daug ekipažų. Savo ruožtu K.Lančinskas patikino, kad policija ir toliau rengs tiek prevencines, tiek ir baudžiamąsias akcijas. Tokios priemonės, anot komisaro, vis dar yra labai reikalingos.
Svarbus žiniasklaidos darbas
Legendinio šalies ralio lenktynininko, ekstremalaus vairavimo instruktoriaus Sauliaus Girdausko teigimu, nemažą poveikį ugdant vairuotojų sąmoningumą turi ne tik policijos akcijos, bet ir socialinės reklamos ir žiniasklaidos dėmesys šiai opiai problemai. Ypatingai viešinant atvejus, kai policijai neblaivūs prie vairo įkliūna žinomi asmenys ar patys pareigūnai.
„Matydami tokius pavyzdžius žmonės turbūt pradeda galvoti, kad reikėtų pasimokyti iš kitų, o ne savo klaidų“, - svarstė lenktynininkas.
Anot A.Verygos, visuomenei suteikta galimybė matyti, kad niekas neišvengia atsakomybės, turėtų duoti efektą.
„Anksčiau labai dažnai išgirsdavau priekaištą, kad paprastiems žmonėms negalima vairuoti išgėrus, o dideliems viršininkams, valdininkams tai leidžiama. Jie važiuoja prigėrę – niekas nieko nedaro ir nesako. Nesuprasdami rizikos žmonės jausdavo kažkokią neteisybę“, - kalbėjo mokslininkas.
Nulio promilių įstatymo poveikis
Anot A.Verygos, vairavimą išgėrus pas mus netiesiogiai skatina ir leidžiama alkoholio koncentracija kraujyje. Su policijos pareigūnais šį klausimą nagrinėjusio mokslininko teigimu, tūkstančiai vairuotojų atsitiktinių tikrinimų metu sulaikomi išgėrę, tačiau neįpučia tiek, kad būtų laikomi pažeidėjais. Statistikos suvestinėse jie yra nematomi.
„Vadinasi, žmonės vis dar nesusigaudo. Įsivaizduoja, kad kiekvienam nesudėtinga suskaičiuoti, kiek galima išgerti. Ar pagal savo masę, ar kažkokią jau turėtą praktiką. Bet dažniausiai gi nepataiko žmonės. Čia gi ne kompiuteris, ne mašina ir tas girtumas priklauso nuo daugybės dalykų“, - pažymėjo pašnekovas.
Anot A.Verygos, priėmus visiems vairuotojams galiojantį nulio promilių įstatymą situacija gerokai pasikeistų. Sąmoningoji visuomenės dalis vengdama klaidų, kurios gali brangiai kainuoti, neberizikuotų. Visgi mokslininkas sutiko, kad piktybinių vairuotojų tokiomis priemonėmis atbaidyti nepavyks.
„Šalys, kurios turi tokią patirtį mato, kad situacija keičiasi, ji gerėja. Apsvaigusių nuo alkoholio vairuotojų ženkliai sumažėja kai tik nustatoma nulio promilių riba arba atsakomybė yra labai sugriežtinama“, - kalbėjo mokslininkas.
