Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docento bei Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidento Aurelijaus Verygos, šis skaičius būtų gerokai mažesnis, jeigu žmonės žinotų, kaip jų organizmą veikia alkoholiniai gėrimai.
„Didžiausia bėda yra pats alkoholio vartojimas ir žmonių nesąmoningumas. Nors visi pyksta ant vadinamųjų „kelių gaidelių“, tačiau apsisukę, žiūrėk, patys pažeidinėja saugaus eismo principus: viršija greitį ar sėda už vairo neblaivūs“, – sakė biomedicinos mokslų daktaras.
Anot jo, žinių spragos žmonėms neleidžia pamatyti platesnio vaizdo ir suvokti alkoholio poveikio. Kaip pavyzdį A.Veryga nurodė situaciją, kai žmogus bare išgeria, o prieš išeidamas pasitikrina prie durų esančiu stacionariu alkotesteriu.
„Tą akimirką aparatas parodys galbūt ir leistiną promilių kiekį. Tačiau dažnai žmonės pamiršta, kad net ir nustojus gerti vis dar girtėjama“, – aiškino gydytojas.
Skirtingas poveikis
Tam pritaria ir įmonės „Alkotesteris“ direktorius Marius Anusauskas. Jis pabrėžė, jog žmogaus organizmas, jeigu skrandis buvo tuščias, alkoholį savinasi dar 30 min., o pavalgius šis procesas gali užtrukti ilgiau nei 1 val. Tai, kaip organizmas įsisavina alkoholį, priklauso net ir nuo to, koks gėrimas buvo vartojamas.
„Dėl savo savybių putojantis vynas arba šampanas yra tas alkoholinis gėrimas (kaip ir kiti 10–20 proc. alk. tūrio arba angliarūgšte prisotinti gėrimai), kurį žmogaus organizmas įsisavina greičiausiai.
Tai reiškia, kad per trumpą laiką kraujyje smarkiai išauga alkoholio kiekis. Tiesa jis gana greit ir sumažėja“, – teigė specialistas.
Anot jo, apgaulingiausi yra stiprūs, apie 40 proc. alk. tūrio, gėrimai. Pavyzdžiui, gryna degtinė. Ją vartojančiam ir nieko prieš tai nevalgiusiam žmogui kurį laiką gali atrodyti, kad gėrimas neturėjo jokios įtakos blaivumui. Tačiau tiesa yra kiek kitokia.
„Kadangi grynoje degtinėje yra palyginti didelė alkoholio koncentracija, skrandis į šį gėrimą reaguoja jautriai. Degtinė jį taip suerzina, kad šis kuriam laikui „užsidaro“ net ir tuo atveju, jeigu yra tuščias. Bet vėliau organizmas adaptuojasi ir į virškinimo sistemą patekęs stiprus alkoholinis gėrimas greitai patenka į kraują“, – paaiškino M.Anusauskas.
Blaivymasis užtrunka
Jo teigimu, vartojant silpnus alkoholinius gėrimus (apie 5 proc. alk. tūrio), pavyzdžiui, alų, apgirstama lėčiau, o ir maksimali alkoholio koncentracija organizme būna mažesnė. Tačiau tokiu atveju žmogus apsvaigęs ir išlieka ilgiau.
„Sakykime, vienas geria gryną degtinę, o kitas alų. Abu žmonės nieko nevalgę, išgeria vienodą gryno alkoholio kiekį ir eina miegoti. Ryte atsikėlę jie jausis skirtingai. Tas, kuris gėrė degtinę bus blaivesnis už alaus mėgėją“, – pavyzdį pateikė M.Anusauskas.
Jis patikslino, kad taip yra dėl to, jog kartu su alumi išgeriamas ir didelis kiekis vandens, kuris padidina bendrą žmogaus organizme esančio vandens kiekį, todėl alkoholio koncentracija būna mažesnė.
Tačiau šiek tiek užtrunka, kol šis alkoholis per žarnyno ir skrandžio sieneles patenka į kraują, nes dėl didelio skysčio tūrio tik dalis aluje esančio alkoholio pasiekia virškinamojo trakto organų sieneles. Tad organizmas, nors ir ne taip intensyviai, bet alkoholį savinasi ilgesnį laiką, todėl blaivymasis taip pat užtrunka.
„Norisi tikėti, kad žmonės vis dažniau ir atsakingiau įvertins savo galimybes vairuoti po apsilankymo bare ar vakarėlyje. Tačiau praktika rodo, kad kol kas jie linkę užduoti klausimą: „Kiek galiu išgerti, kad dar galėčiau vairuoti?“, o ne: „Ar gerti, jeigu norėsiu vėliau vairuoti?“.
Todėl viliamės, kad tokia informacija padės tiksliau įvertinti savo galimybes ir susimąstyti“, – sakė pašnekovas.
Paprasčiausia negerti visai
Jis pridūrė, kad nors šiuolaikiniai alkotesteriai ir labai tiksliai gali išmatuoti, ar neviršytas vairuotojams leistinas alkoholio kiekis, vis tik rekomenduojama visiškai atsisakyti alkoholio prieš sėdant už vairo ir vairuoti tik tada, kai kraujyje yra 0,00 promilių.
Tokiai nuomonei pritaria ir A.Veryga, kurio teigimu, žmonės turėtų suvokti tai, jog kiekvienas eismo dalyvis pasitiki aplinkiniais ir viliasi, kad jie elgsis prognozuojamai.
O įvairiausi mitai apie alkoholio vartojimą, pavyzdžiui, įsitikinimas, kad išgėrus tam tikrą kiekį alkoholio yra lengviau vairuoti, tą pasitikėjimą griauna.
