Specialistų teigimu, neigiamos emocijos yra ne mažiau reikšminga avarijų priežastis, nei prasti keliai ar nepatikimi automobiliai.
Pyktis užkrečiamas
Pasak psichologės Eglės Masalskienės, pyktis yra lengvai „užkrečiama“ emocija, kylanti lyg banga. Vieno vairuotojo chamiškas elgesys išprovokuoja kitų vairuotojų pyktį, kurį jie taip pat išreiškia nepadoriais gestas ar agresyviais manevrais. Tai suerzina ir situaciją stebinčius aplinkinius, o neigiamų emocijų apimtas vairuotojas jas išreiškia ir darbe ar namuose.
Tačiau mūsų šalyje ši problema nėra aiškiai įvardinta, ir nors skiriama nemažai pinigų keliams remontuoti bei daug šnekama apie senų kledarų keliamus pavojus, vairuotojų emocinė būsena lieka ignoruojama.
Pykčio keliuose nepatiria tik vienas iš 20
Iš draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atlikto tyrimo rezultatų paaiškėjo, kad su pykčiu kelyje susiduria 19 iš 20 šalies vairuotojų. Dažniausiai pyktį sukelia automobilį priešais „užkišantys“, posūkių nerodantys, netvarkingai mašinas statantys ir „prilimpantys prie uodegos“ vairuotojai.
60 proc. vairuotojų prisipažino atsakantys tokiu pat elgesiu ir tęsiantys kelione pikti, nors 80 proc. respondentų sutiko, kad toks elgesys prisideda prie eismo įvykių.
Padėtų teigiamas požiūris
E.Masalskienė pripažino, kad visiškai išvengti agresijos keliuose labai sudėtinga, bet kiekvienas vairuotojas turėtų pradėti nuo savęs ir pakeisti požiūrį į erzinančius dalykus. „Pavyzdžiui, atvažiuojate į aikštelę ir radę laisvą vietą rodote posūkį. Iš priekio jums reikia praleisti kitą mašiną, bet jos vairuotojas įlenda į jūsų nusižiūrėtą vietą.
Viduje kyla pyktis ir noras iškišti ranką, piktai pasižiūrėti ar net išlipti iš automobilio. Bet jei pagalvotumėte, kad jis jūsų nepamatė, jis labiau skuba, ar mašina važiavo mama su vaiku, kuriai tos vietos reikėjo labiau, kiltų mažesnis pyktis“, - aiškino psichologė.
Reikia dirbti su savimi
Ji pabrėžė, kad mūsų mintys daro įtaką jausmams, todėl pozityvus mąstymas galėtų padėti išvengti pykčio. „Tai svarbu ne tik eismo saugumui, bet ir gyvenimo kokybei. Kaip vairuojame, taip gyvename ir kaip gyvename, taip vairuojame“, - atkreipė dėmesį E.Masalskienė.
Psichologė patarė, kad paprasčiausias būdas nusiraminti – susikurti ramią aplinką automobilyje. Ji rekomendavo mašinoje klausytis ramios muzikos, neišvažiuoti iš namų per vėlai ir stengtis nereaguoti į erzinančius aplinkinių poelgius.
Kyla net muštynių
Vairuotojų pykčio lygį tyrusios bendrovės „Lietuvos draudimas“ valdybos narys Raimondas Geleževičius išskyrė tris pykčio keliuose lygius. Pirmasis – kai dėl kito vairuotojo elgesio žmogus susierzina ir dėl plūstelėjusio adrenalino nebegali susikaupti vairavimui.
Antrasis – kai supykdytas vairuotojas ima lenktyniauti, stengiasi atkeršyti ar įrodyti savo pranašumą, o trečiasis – kai itūžęs žmogus ima elgtis neadekvačiai, puola muštis ar trenkiasi į kitą automobilį.
Kad muštynės Lietuvos keliuose yra ne naujiena, galima įsitikinti iš daugybės svetainėje „Youtube“ patalpintų įrašų, o signalizavimas ir švaistymasis nepadoriais gestais jau nieko nebestebina.
Avarijų nuostoliai – 500 mln. litų kasmet
Pasak R.Geleževičiaus, kasmet Lietuvoje įvyksta apie 76 tūkst. avarijų, o bendri jų nuostoliai siekia apie 500 mln. litų kasmet. Blogos emocijos labai dažnai būna vienu iš lemiamų avarijos priežasčių, todėl draudikai susirūpino, kaip gerinti eismo kultūrą.
Todėl bendrovės iniciatyva Lietuvoje pradedama akcija „Nulis pykčio“ vairuotojų kultūrai keliuose gerinti. R.Geleževičius tvirtino, kad pagrindinės priemonės per šią akciją bus įrengti informaciniai stendai ir kartu su vairavimo mokyklomis skaitomos paskaitos būsimiesiems vairuotojams apie kultūrą keliuose.
Šiai akcijai pritarė ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis, tačiau jie neslėpė, kad kol kas valstybė jokių konkrečių veiksmų nesiims.
Susisiekimo ministras apsiribojo pažadais
„Susisiekimo ministerija kelia uždavinį sumažinti nutrūkusių gyvybių ir nuostolių kiekį keliuose. Administracinės priemonės, saugos priemonės kelyje, vairuotojų mokymas yra plačiai aptarinėjami, o apie emocinę vairuotojų būseną nelabai kalbama“, - sakė jis ir iškart pridėjo besitikintis, kad Kelių direkcija padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad draudikų inicijuota akcija pavyktų.
Paprašytas detaliai paaiškinti, kokiomis priemonėmis Susisiekimo ministerija rūpinsis pykčio keliuose mažinimu, R.Sinkevičius atsakė, kad ji padės draudikams parinkti geriausias vietas informaciniams stendams.
Lietuvos keliuose pernai žuvo 301 žmogus, tai reiškia, kad milijonui gyventojų teko 100 tragedijų. Tai didžiausias skaičius visoje Europos Sąjungoje. ES vidurkis – 55 žūtys avarijose milijonui gyventojų, o Danijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje milijonui gyventojų tenka po 30 avarijų aukų.
