Į šį karą įsivėlė ne tik Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos administracija, uždraudusi mokyklos kieme statyti mažalitražius ir mopedams prilyginamus automobilius, bet ir aplinkinių daugiabučių kiemų gyventojai, kurie skundžiasi, kad mažos mašinytės užkemša jų kiemus.
Kitų Klaipėdos gimnazijų vadovai „Vakarų ekspresui“ teigė taip pat pastebėję, kad per pastaruosius dvejus metus šių mini automobiliukų skaičius smarkiai išaugo.
Vis daugiau gimnazistų į mokyklas atvažiuoja būtent šiomis transporto priemonėmis. Su mokiniais tenka ir geruoju, ir bloguoju kalbėtis, kad mokymo įstaigų kiemuose liktų vietos pedagogų automobiliams.
Užtvaras nesulaiko
Dienraštį pasiekė Kretingos gatvės daugiabučių gyventojų skundas, kad jau kurį laiką kaimynystėje įsikūrusios „Žemynos“ gimnazijos mokiniai užkemša jų kiemus mažaisiais L6 klasės automobiliais ir jiems tenka sukti galvas, kur statyti savuosius.
„Vakarų ekspresą“ beveik tuo pat metu pasiekė ir gimnazistų tėvų skundai. Tėvai skundžiasi, kad gimnazijos administracija jiems ir vaikams išsiuntinėjo žinutes su prašymu nestatyti mažųjų automobilių aplinkiniuose daugiabučių kiemuose, tačiau kur statyti – variantų nepasiūlė.
Pasak tėvų, mokykla jau antrus metus ties įvažiavimu į kiemą yra pastačiusi užtvarą ir statyti automobilių kieme neleidžia.
Faktą, kad problema egzistuoja ir jos nepavyksta išspręsti, dienraščiui patvirtino ir pats „Žemynos“ direktorius Nikolajus Petunovas.
„Mūsų kiemas yra mažas ir mes jį dalijamės su Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centru. Esame teritorinė mokykla. Į mūsų mokyklą eina tie vaikai, kurie gyvena mums priskirtoje teritorijoje, o ji tikrai yra puikiai pasiekiama pėsčiomis arba viešuoju transportu“, – argumentus vardijo mokyklos vadovas.
Antrus metus ties įvažiavimu į „Žemynos“ kiemą yra pastatytas užtvaras. Į kiemą yra įleidžiami pedagogų automobiliai ir gimnazistų mopedai. Deja, net užtvaras negelbėja situacijos – jau du kartus jis buvo sulaužytas. Mokykla kreipėsi į policiją. Vieną pažeidėją pavyko nustatyti, kitas liko neišaiškintas.
Atakuoja gyventojai
Uždraudus mokyklos kieme statyti mažuosius automobilius, kurių skaičius pastaruoju metu gerokai išaugo, mokykla nuolat sulaukia nepatenkintų gyventojų skambučių ir raštų.
„Tikrai taip, tų automobiliukų yra labai daug. Matyt, tėvai nusprendžia, kad jų atžaloms keli metrai iki mokyklos yra per toli. Reaguojame į aplinkinių gyventojų skundus, darome ir pedagogų, ir tėvų susirinkimus. Prašome, kad nestatytų savo transporto kiemuose, juk visai netoli mokyklos yra prekybos centro IKI automobilių aikštelė, ir ji nemokama. Ar taip sunku paeiti tuos kelis metrus?“ – stebėjosi N. Petunovas.
Susitaria taikiai
Kitų Klaipėdos gimnazijų vadovai dienraščiui teigė taip pat pastebėję mažalitražių transporto priemonių mados bangą.
„O, taip! Jų kiekis prie mokyklos tiesiog auga akyse. Mūsų mokykla turi vidinį kiemą, bet patekti į jį nėra jokio tiesioginio kelio, tad su automobiliais nėra kaip įvažiuoti. Gimnazistai juos stato šalia mokyklos, gatvės pakraščiuose. Kieme esame palikę vietos tik motoroleriams ir pedagogų transportui“, – pasakojo Baltijos gimnazijos vadovė Jurgita Račkauskienė.
Ji pastebėjo, kad mažųjų automobilių mada prasidėjo prieš dvejus metus, tačiau dėl jų statymo mokykla su gimnazistais sutaria ir randa sprendimų.
„Su Pedagogų švietimo centru, kuris yra šalia, susitarėme, kad jų darbuotojų mašinos gali būti statomos kieme, tačiau centro svečiai ir mūsų gimnazistai savo automobilius turi palikti prie gatvės. Mokiniai taip ir daro. Tie maži automobiliai taip gražiai išrikiuoti. Nematau juose jokio blogio.
Tai puikus sprendimas toms šeimoms, kurios gyvena už miesto, ir vežioti vaikų tėvai neturi laiko. Aišku, vaikai mėgsta pasirodyti – per paskutinį skambutį ir per žalią veją pravažiuoja, ir garsiai signalizuoja. Bet su mokiniais visada galima susitarti gražiuoju“, – kalbėjo Baltijos gimnazijos vadovė J. Račkauskienė.
Vadina gatvių siaubu
Visiškai priešingai mažųjų automobilių, kurie prilyginami motoroleriams, madą vertina tie, kuriems su nepilnamečiais vairuotojais tenka susidurti uostamiesčio gatvėse.
„Perpildyti mokyklų kiemai – viena bėda, kita – tie automobiliukai gatvėse, eismo metu. Pagal dabar galiojančią tvarką, norint juos vairuoti, pakanka išsilaikyti tik teorijos egzaminą, praktikos laikyti nereikia.
Tai aš jums pasakysiu atvirai – tokie vairuotojai yra košmaras. Jie vairuoja bet kaip, nes juk niekur praktikos nesimokė, yra nepilnamečiai. Jie – galvos skausmas ir policijai, nes dažnai sukelia eismo įvykius, tai policininkai suka galvas, kaip pildyti tokiems vairuotojams deklaracijas“, – kritiką žėrė Eizos vairavimo mokyklos vadovas Dovydas Eiza.
Į jį ne kartą kreipėsi tėvai, prašydami nepilnamečius išmokyti vairuoti mažalitražius automobilius, tačiau D. Eiza atsisakė tai daryti.
„Manęs klausia, tai ką daryti, kaip tą vaiką paleisti į gatvę. Patariau peržegnoti ir išleisti. Neįsivaizduoju, kaip juos mokyti, kai iš tokių vairuotojų negalima pareikalauti jokios atsakomybės“, – sakė D. Eiza.
Anot jo, palaida bala yra ir su tokių automobilių sukeliamų eismo įvykių statistika – mini automobiliai, kaip ir motoroleriai, priskiriami AM kategorijai, tad atskiros statistikos, kiek eismo įvykių miesto gatvėse sukelia šios vis labiau populiarėjančios mažosios mašinytės, tiesiog nėra.
Pradėjo mokyti ir nepilnamečius
Matydama L6 klasės automobilių populiarumą, Klaipėdos Ernesto Galvanausko mokymo centro administracija pirmoji uostamiestyje, o gal ir visoje Lietuvoje pradėjo rengti praktinius vairavimo kursus nepilnamečiams.
Pasak šio centro direktorės Dalios Martišauskienės, į centrą pernai kreipėsi vienas klaipėdietis, klausęs, ar nėra vairavimo praktikos kursų, kurie būtų skirti mažųjų automobiliukų vairuotojams.
„Kilo mintis – o kodėl nepabandžius? Turint omenyje, kad tie vaikai į gatves išleidžiami be jokios praktikos“, – pradžią prisiminė direktorė.
E. Galvanausko profesinio mokymo centre šie kursai rengiami nuo 2023 metų gruodžio mėnesio. Paslauga tokia populiari, kad vairavimo kursus savo atžaloms klaipėdiečiai perka ir žiemos metu.
Šie kursai – neformali, valstybės nefinansuojama programa. Jų metu mokoma ne tik L6 klasės automobilių vairavimo pagrindų, bet skiriama laiko ir teoriniams mokymams.
„Kursai apima 20 valandų. Iš jų – 4–6 valandos skiriamos teorijai, o apie 14 valandų – praktikai. Nepilnamečiai mokosi vairuoti su instruktoriumi. Tam reikalui turime ir pritaikytą naują L6 klasės automobilį“, – pasakojo D. Martišauskienė.
Šie kursai kainuoja apie 200 eurų. Naują ir praktiniam vairavimui pritaikytą L6 klasės automobilį centrui pagal panaudą padovanojo vienas Klaipėdos rajono verslininkas. Praktiniam vairavimo mokymui pritaikyta transporto priemonė į centrą atkeliavo tiesiai iš gamyklos.
Pažaboti užsimota tik prieš rinkimus
D. Martišauskienė įsitikinusi, kad nepilnamečiams, norintiems vairuoti tokius automobilius, būtina išlaikyti ne tik teorijos, bet ir praktikos egzaminą.
„Juk matome statistiką, tokie jaunuoliai dažnai net nesuvokia, kad mažieji automobiliai yra eismo priemonė. Pavyzdžiui, štai Kretingoje nepilnametis ėmė ir įvažiavo į sporto aikštyną su ta mašinyte.
Laukiame, kol valdžia susiprotės ir praktikos egzaminas nepilnamečiams taps privalomas. Jei taip atsitiks ir matysime didėjantį poreikį – planuosime kursams įsigyti ir antrą L6 klasės automobilį“, – sakė E. Galvanausko profesinio mokymo centro vadovė D. Martišauskienė.
„Vakarų ekspresas“ dar pernai rašė apie tai, kad prieš rinkimus į Seimą buvo užsimota pažaboti mažųjų automobilių vairuotojus.
Pernai įstatymų leidėjai ruošė teisės aktų pataisas, pagal kurias nepilnamečiams, norintiems į gatves išriedėti mažaisiais automobiliais, reiktų išsilaikyti ne tik teorijos, bet ir praktikos egzaminą.
Seime net buvo įregistruotas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, pagal kurį, nuo 2025-ųjų nepilnamečiams būtų numatyta pareiga užbaigti specialius mokymus ir laikyti praktinį vairavimo egzaminą „Regitroje“.
Deja, po rinkimų pataisos nugulė Seimo narių kabinetų stalčiuose ir iki šiol jokių pokyčių šioje srityje nėra.
