Viena priežasčių, kodėl taip padaryta – vietų automobiliams stygius. Kita dažnai keliama problema: visi mokesčių mokėtojai subsidijuoja persikėlimą tiems žmonėms, kurie Nidoje, Neringoje deklaravę gyvenamąją vietą. Pernai tam buvo skirta 2 mln. eurų.
„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ dalyvavęs Neringos meras Darius Jasaitis pabrėžė: iš to paties fondo, iš kurio mokama už gyventojų perkėlimą, atseikėjama ir už valstybines funkcijas užtikrinančių pareigūnų gabenimą.
„Galiu klausti, kodėl turiu mokėti už Palangos aplinkkelį, jei nevažiuoju į Palangą? Kodėl turiu mokėti už rekonstruotą Birštono tiltą? Galbūt nevažiuoju į Birštoną.
Statykime tiltą į Kuršių neriją – tiltai Lietuvoje nemokami. Mes, deja, turime vargti su keltais, stovėti eilėse, į juos dažnai netilpti, prarasti daugybę laiko“, – nepatenkintiems mokesčiais atkirto D.Jasaitis.
Tuo metu kitas laidos pašnekovas, nepriklausomas žurnalistas ir istorinių knygų autorius Mindaugas Milinis abejojo, ar „2 mln. eurų mokami už miškininkus ir už policininkus“.
„Ką tik kalbėjau su žmogumi, kuris gyvena kitame mieste, bet nuo gegužės iki rugsėjo dirba Neringoje, vaikus veda į darželį. Pats keltu per vasarą pasinaudoja 3–4 kartus, bet jis įvardijo kitą problemą: labai daug neringiškių dirba Klaipėdoje, ten vaikus veža, bet ir daug klaipėdiškių dirba Neringoje, pavyzdžiui, savivaldybės administracijos direktorius.
Meras visus kviečia naudotis autobusais, viešuoju transportu. Tai gal, gerbiami neringiškiai, važiuokite į darbą autobusu ir grįžkite iš darbo autobusu į Nidą? Abejoju, ar vicemeras ir administracijos direktorius į Nidą važiuoja vienu automobiliu“, – klausimus kėlė M.Milinis.
„Problema ta, kad Neringa neguminė“, – sakė opozicijoje esantis Seimo narys Simonas Gentvilas. Jis skaičiavo: kiekvienais metais sumušami keltų perkėlimo rekordai, kažkada per dieną būdavo perkeliama 2,5 tūkst. automobilių, dabar – beveik 3,5 tūkst.
„Neringa turi teisę reguliuoti savo eismą ir srautus, bet truputį pasigendu pačios Neringos ir „Smiltynės perkėlos“ pastangų išvystyti alternatyvią infrastruktūrą.
Nors važinėja nacionaliniame parke, viešasis transportas vis dar dyzelinis, retas – šiandien tarp Smiltynės ir Nidos kursuoja vos septyni autobusai. Tam, kad gyventojus ilgainiui prijaukintum prie autobusų, reikia, kad jie kursuotų kas pusvalandį“, – kalbėjo Seimo narys pridūręs, kad nereikia pamiršti, jog rinkliava už įvažiavimą – tai milžiniški resursai savivaldybės biudžetui, sudarantys apie ketvirtadalį biudžeto.
Visi pinigai – tiesiogiai savivaldybės pajamos. Anot S.Gentvilo, jeigu dalis surinktų lėšų eitų alternatyvų kūrimui, tai atrodytų kaip kompleksinis sprendimas. Parlamentaras sutinka: Neringai reikia surinkti lėšų į biudžetą, tačiau S.Gentvilas priminė: plaukiojo katamaranas iš Smiltynės į Nidą. Kažkodėl jį „Smiltynės perkėla“ pardavė, neatnaujino. Politikas pasigenda ir Neringos savivaldybės pastangų finansuoti iš Drevernos, Šilutės ar Kauno kursuojančius keltus.
„Europoje nėra nė vienos salos, kur gyventojai būtų priversti mokėtus už sugrįžimą į savo salą. Reikalas tas, kad pas mus ji sutampa su unikalia kurortine teritorija“, – kalbėjo S.Gentvilas.
D.Jasaitis tiki – problemą išspręstų tiltas.
Prieš šešerius metus tuometė Lietuvos kelių direkcija buvo paskaičiavusi, kad nuo tilto dizaino iki galutinio rezultato toks projektas kainuotų nuo 15 iki 23 mln. eurų. Šiandien prie šios sumos reikėtų pridėti dar 50 proc. Paskaičiuota ir tai, kad jei tiltas kaip niekur kitur Lietuvoje būtų mokamas, jis atsipirktų per 15–19 metų.
„Tokie skaičiavimai daryti buvusiomis kainomis, kai dar nebuvo įvesta Klaipėdos uosto rinkliava, kuri „Smiltynės perkėlos“ bilieto kainoje sudaro apie 30 proc.
Taip kad įvažiuojant į Neringą valstybei mokame kelias rinkliavas: vieną – savivaldybei, kitą -Klaipėdos valstybiniam uostui ir dar dividendus Susiekimo ministerijai. Smiltinės perkėlos bilieto kainoje yra 700 tūkst. eurų dividendų. Be jų bilieto kaina galėtų labai stipriai sumažėti, tada ir valstybei mūsų išlaidas reikėtų kompensuoti stipriai mažiau“, – siūlė Neringos meras.
M.Milinis skaičiavo: Nidoje, Juodkrantėje, Preiloje ir Pervalkoje gyvena apie tūkstantis gyventojų. Tačiau gyvenamąją vietą yra deklaravę 5,5 tūkst. gyventojų. Šiemet vasarą prisiregistravusių gyventojų buvo dar 400 daugiau. Taip žmonės elgiasi, kad turėtų galimybę nemokamai persikelti per Kuršių marias. „Greičiausiai registruojasi pas pusbrolį, pas tetą, dėdę ir taip laikinai deklaruoja gyvenamąją vietą. Nesąžiningumo, kuris gula ant mūsų visų mokesčių mokėtojų pečių, yra labai daug“, – komentavo pašnekovas.
Ne paslaptis, kad karštuoju metų laiku uždarbiauti į Neringą atvyksta gelbėtojai, sezoniniai darbuotojai. Labai tikėtina, kad juos, tarkime, barmenus, Neringoje priregistruoja restoranų savininkai.
„Bet savivaldybė turi interesą surinkti mokesčius – ji nenori sėdėti ant Lietuvos pečių, todėl kovoja su priregistravimais. Man atrodo, savivaldybė turi interesą išsivalyti, bet Neringai trūksta ilgalaikio požiūrio. Automobilis, degalai labai pigūs, mūsų perkamoji galia labai padidėjusi, o Neringa neatradusi modelio, kaip stabdyti tą srautą“, – svarstė S.Gentvilas.
Kad darbuotojų apgyvenimas – problema darbdaviams, sutiko ir D.Jasaitis. Sako, rodos, lengva kavinei surasti darbuotoją, bet apgyvendinti nėra kur: „viskas išparduota, kiekvienas tualetas tampa apartamentais“.
Kitą kartą, mero teigimu, darbuotojų gyvenamąją vietą Neringoje darbdaviai deklaruoja ir dėl to, kad šie žmonės galėtų į keltą pakliūti be eilės. „Restoranų virėjai, skalbėjai ir visi kiti negali stovėti eilėje kartu su turistais 3–4 valandas. Arba mūsų administracijos direktorius su vicemeru ir vyriausiuoju architektu, kurie važiuoja iš Klaipėdos: jei netelpa į 7 valandos keltą, jie laukia kito ir darbe būna 9 valandą. Atvykimas jiems turėtų būti organizuotas“, – kalbėjo D.Jasaitis.
Apskirtai, jo teigimu, dešimt mėnesių per metus problemos dėl patekimo į Neringą nėra – kalbama apie du mėnesius, kai vietiniai „Smiltynės perkėloje“ vasarą sudaro gal 7 proc.
„Tačiau problema ne kaina, o eilės. Turtingas žmogus, kuris moka daug mokesčių, daug uždirba, sukuria daug darbo vietų, turi didelę mašiną, kuris moka daug akcizo mokesčių, nenori eilėje praleisti 3–4 val.
Padarykime, kad Smiltynės perkėloje nebebūtų eilių – pusė gyventojų išsideklaruos. Eilės – katastrofa dirbantiesiems, medikams, kurie turi važiuoti operuoti, net ir labai rimti turistai negali skubiu atveju papulti šitą eilę. Mes nukenčiame dėl to, – kalbėjo meras. -
Kaip savivaldybė turime konkuruoti su Palanga, su tais, kuriems statomi viadukai, aplinkkeliai. „Smiltynės perkėla“ statys didžiulį biurą, kuris bilieto kainą tikriausiai pabrangins dar 30 proc., kai mes, neringiškiai, sakome, kad pinigai turėjo būti skirti penktam keltui, komandų ugdymui.“
M.Milinis sutiko, kad daugiau keltų tirpdo eiles – jis pats pastebėjęs: kai „Smiltynės perkėloje“ pradėjo dirbti keturi keltai, eilė sumažėjo.
Infrastruktūros planavimui kliudo labai ryškus paklausos bangavimas. Pavyzdžiui vasarą tam, kad automobilius pakeistų autobusai, nuo Smiltynės perkėlos po 50-ies vietų autobusą reikėtų išleisti kas keturias minutes.
„Reikėtų apie 40 autobusų su darbuotojais, kurie dirbtų tik čia. Negana to, jei lis lietus, jie dirbtų tik į vieną pusę. Be to, reikėtų sugalvoti, kur Klaipėdoje pastatyti visus automobilius. Sunku protu suvokti skaičius“, – komentavo meras.
Tuo metu Lietuvos vairuotojų sąjungos prezidentas dr. Vigilijus Sadauskas savivaldybei liejo kritiką.
„Jei norėtum, padarytum Neringą žalią, kaip kad padarė Druskininkai, Birštonas – sezoniškumas tas pats, jūros nė neturi, o žmonės atvažiuoja tiek žiemą, tiek vasarą, nes savivaldybė kažką veikia, – sakė jis. –
(Neringoje – red. past. ) padarytas privačių apartamentų rajonėlis, į kurį, kaip vienas Neringos miesto tarybos narys leido sau išsireikšti, nėra ko ubagams važiuoti. Meras su taryba to puikiai siekia: keltas – 20 eurų, įvažiavimas – 50 eurų“.
