„Tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos tikslas yra atsisakyti nuo priklausomybės nuo iškastinio kuro ir pereiti prie alternatyvių šaltinių. Bet tai neturi tapti transporto sistemos katastrofa. Todėl priimant teisės aktų pakeitimus ir įsipareigojimus reikia įsivertinti, kiek transporto sistema yra pajėgi transformuotis.
Ir lygiai taip pat, kad tas didėjantis akcizas neišpūstų kritiškai svarbių vartojimo prekių infliacijos“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje aiškino G. Paluckas.
„Situacija yra stebima ir padidėjus akcizams po pirmo ketvirčio analizuosime poveikį kuro suvartojimui, įsigijimui Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse“, – pridūrė jis.
Taip premjeras sureagavo paklaustas apie Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos poziciją, kad kuro akcizai nepadės surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą, o norint paskatinti tarptautinius vežėjus pilti degalus Lietuvoje, reikia kurti sistemą, kuri tokiems vežėjams leistų susigrąžinti dalį sumokėto akcizo.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad nuo 2025 m. pradžios kuras brango dėl įvedamos CO2 dedamosios, kurią įskaičius bendras akcizų benzinui augimas numatomas 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc. Tuo metu, institucijos vertinimu, suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms automobiliuose, numatomas akcizų augimas apie 22 proc.
Ministerijos duomenimis 1 litras benzino 2025 m. dėl mokestinių veiksnių galėtų pabrangti apie 0,06 euro, 1 litras dyzelino – apie 0,13 euro, toks pat kiekis žymėto dyzelino žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – apie 0,03 euro, o suskystintų automobilių dujų – apie 0,04 euro.
