Skatina ir gamintojai
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenys rodo, kad Senajame žemyne kone kas antras parduodamas naujas automobilis yra miesto visureigio tipo. „DataCenter“ duomenimis, Lietuvoje šis skaičius 2023 m. jau perkopė 50 proc. žymą, tad galima teigti, jog lietuviai mėgsta rinktis aukštesniu kėbulu ir sėdėjimo pozicija bei plačiu pritaikomumu pasižyminčias transporto priemones.
Pasak automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ komunikacijos vadovo Mato Buzelio, plika akimi matoma, jog SUV ir krosoveriai užima kone visas gamintojų nišas. Rinkos specialisto teigimu, prieš kokius 20 metų paaukštintą kėbulą turėdavo tik dideli automobiliai, ilgainiui jie vis mažėjo, tad dabar jau yra daug skirtingų, įvairių dydžių SUV pavyzdžių.
„Tai – pasaulinė tendencija: krosoveriai braunasi į visus kitus segmentus. Hečbekai iš tiesų dar nėra visiškai eliminuoti, bet jeigu kalbėtume apie sedanus ar tradicinius universalus, tai įvairūs SUV modeliai juos paprasčiausiai baigia išstumti“, – konstatuoja žinovas.
Jo teigimu, jau galima šnekėti net apie atvirkščią reiškinį, kai ne vien pirkėjų lūkesčiai lemia pokyčius, bet ir kai gamintojai užbėga įvykiams už akių ir leidžia naujus modelius, kurie ir aukštesni, ir madingesni, ir geriau atliepia dabartinių vairuotojų pageidavimus.
„O dėl mažėjančios organiškos hečbekų pasiūlos atitinkamai reaguoja ir verslas. Be to, verslas automobilių neperka visam laikui, reguliariai nori juos keisti naujais, tuomet atsižvelgiama į daugiau parametrų. Štai krosoverių likvidumas geresnis, jie geriau išlaiko likutinę vertę – visa tai taip pat daro ganėtinai stiprią įtaką galutiniam sprendimui“, – dėsto M.Buzelis.
Dalis gamintojų mėgino užimti dvi pozicijas vienu automobiliu ir ėmė siūlyti tiesiog didesnio pravažumo tradicinių hečbekų versijas, papildomai padabintas plastikinėmis, tvirtumą imituojančiomis apsaugos detalėmis: nuo „Hyundai i20 Active“ iki „Volkswagen Polo Cross“ ar „Ford Focus Active“. Tuo metu kiti rinkos žaidėjai iš karto ėmėsi esminių permainų.
Štai Europoje populiarus hečbekas „Citroën C4“ nuo 2020 metų virto pastebimai aukštesnės stovėsenos modeliu su kone 16 cm siekiančia prošvaisa, kai segmento standartas neužkopdavo aukščiau 13 ar 14 cm. Gamintojų teigimu, šiame naujos kartos automobilyje supinti krosoverio ir kupė bruožai, todėl perimta ir, pavyzdžiui, aukštesnė sėdėsena. Ją dar labiau išryškina sėdynės su papildomu 15 mm sustiprinto putų poliuretano sluoksniu, kuris kartu užtikrina patogesnį sėdėjimą – ko ir pageidauja už krosoverius piniginėmis balsuojantys vairuotojai.
Gera paskata darbuotojams
Automobilių apžvalgininkas, „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Justas Lengvinas sako, kad tradiciniais laikytų modelių eliminavimas ir pakeitimas į SUV dabar jau regimas itin plačiai.
„O įmonės renkasi transporto priemones taikydamos tuos pačius principus – nors jos yra skirtos darbui atlikti, dažnai tampa papildoma motyvacija darbuotojams. Suteikimas to, ko jie nori, yra paveiki motyvavimo priemonė. Manau, jog įmonių parkai tiesiog atkartoja tai, ko žmonės nori ir ką perka asmeniniam naudojimui“, – paaiškina žurnalistas.
Papildomų niuansų formuojant įmonių parkus suteikia elektromobilių plėtra. Tačiau, M.Buzelio pastebėjimu, čia tendencija – dar įdomesnė.
„Gal būtų verta atkreipti dėmesį, kad patys elektromobiliai – visiškai naujos kartos transporto priemonės – nebūtinai įsipaišo į standartinius apibrėžimus. Atsiranda vis daugiau maišytų stilių modelių, kuriais gamintojai kuria naujus patrauklumo taškus“, – dėsto specialistas.
Svarbu ir tai, kad įmonėms elektromobiliai leidžia išspręsti gerokai daugiau aktualių užduočių, nei vien tik atlikti tarnybines pareigas. Teršalų neišmetantys automobiliai padeda bendrovėms apriboti bendrą jų veiklos anglies pėdsaką – šis rodiklis Europos Sąjungos valstybėse kasmet tampa vis svarbesnis, ypač – su didžiosiomis įmonėmis dirbantiems verslams, kurių vis daugiau kasmet privalės deklaruoti savo tvarumo rodiklius klientams. Tai gali tapti svariu rodikliu laimint klientų užsakymus.
Be to, elektromobiliai pasižymi mažesnėmis eksploatacinėmis išlaidomis nei modeliai su vidaus degimo varikliais, tad bendrosios jų nuosavybės kaštai yra mažesni. Įsirengus nuosavą įkrovimo infrastruktūrą įmonės parke, vien automobilių energijai galima sutaupyti kartais, palyginti su iškastiniais degalais.
Tinkamas našumas
Dar vienas reikšmingas rodiklis – valstybės teikiamos finansinės paskatos netaršiems automobiliams įsigyti. Štai naujus elektra varomus modelius perkančios įmonės gali pretenduoti į Aplinkos projektų valdymo agentūros 4 tūkst. eurų subsidiją, o perkant iki 50 tūkst. eurų kainuojantį elektromobilį galima PVM atskaita.
Specialistai sutinka, kad Lietuvoje jau siūloma nemažai automobilių, atitinkančių šiuos kriterijus, todėl telieka pasirinkti tinkamą darbo poreikiams našumą ir savybių balansą demonstruojantį modelį. Štai 2024-ųjų rudenį atnaujintas „Citroën ë-C4“ pasižymi subalansuotu našumu važinėjant tiek mieste, tiek užmiestyje. Su 50 arba 54 kWh talpos baterija komplektuojamas elektromobilis be sustojimo gali įveikti atitinkamai iki 357 arba iki 420 kilometrų (pagal WLTP metodiką).
Tuomet energijos atsargas nuo 20 iki 80 proc. naudojant 100 kW galios įkroviklį galima papildyti greičiau nei per pusvalandį. ë-C4 gali būti įdiegta 20 pažangių pagalbos vairuotojui sistemų, tad kelionės juo bus mažiau varginančios ir saugesnės.
„Mokka Electric“ (su 54 kWh baterija) nuvažiuoja iki 405 km, e-2008 (54 kWh) – iki 406 km, o „e-Niro“ (64 kWh) – iki 460 km. Tačiau pastarasis modelis pasižymi šiek tiek didesnėmis energijos sąnaudomis – vidutiniškai 16,2 kWh/100 km. e-2008 vidurkis siekia 16,1 kWh/100 km, o savitą kėbulo stilių turinčio ë-C4 vidutinis apetitas energijai – 15,9 kWh/100 km.
