Kaip nurodo Registrų centro atstovas, daugiausiai buvo keisti Petro Cvirkos, Liudo giros, Salomėjos Nėries ir Vytauto Montvilos vardų gatvių pavadinimai.
„Daugiausiai buvo keisti P. Cvirkos gatvių pavadinimai – iš viso 17. Taip pat dažnai keitėsi L. Giros (8 gatvės ir vienas skersgatvis), S. Nėries (5 gatvės) bei V. Montvilos (3 gatvės) gatvių pavadinimai“, – nurodoma raštu Eltai perduotame Registrų centro komentare.
Vadinamoji desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, rekomenduoja iš viešųjų erdvių pašalinti kai kuriuos pavadinimus. Pavyzdžiui, L. Giros atveju tokia rekomendacija teikiama, nes poetas, kaip Liaudies Seimo delegatas, 1940 metais kartu su kitais atstovais vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
Tuo metu S. Nėris visuomenėje vis dar vertinama kontraversiškai dėl komunizmo totalitarinės santvarkos propagavimo. Okupacijos metais poetė su delegacija taip pat vyko į Maskvą prašyti, jog Lietuva po būtų priimta į Sovietų Sąjungą.
Taip pat istorinių pažymų išvados rodo, jog rašytojas P. Cvirka ne tik talkino sovietinio režimo propagandai, bet ir aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis.
ELTA primena, kad nuo praėjusių metų gegužės 1-osios Lietuvoje veikia dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus).
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.