Vairuotojo pažymėjimo galiojimas
Nuo 2025 m. sausio 1 d. vairuotojo medicininės pažymos galiojimas taps susietas su vairuotojo pažymėjimo galiojimu. Jei negalios medicininė pažyma, negalios ir vairuotojo pažymėjimas ir nuo sausio 2 d. toks asmuo negalės vairuoti transporto priemonės.
Sveikatos apsaugos ministerija ir „Regitra“ visus metus skatino vairuotojus nelaukti paskutinio momento ir sveikatą pasitikrinti kuo anksčiau. Vairuotojai sveikatą pasitikrinti gali sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs, arba bet kurioje kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas.
Sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
Likus mažiau nei mėnesiui iki pokyčių, sveikatos nepasitikrino tūkstančiai vairuotojų – gruodžio pradžioje šis skaičius siekė beveik 100 tūkst.
Nors pareigūnai skelbė, kad kol kas nežada ypatingų reidų, tačiau atkreipia dėmesį, kad Kelių eismo taisyklių pažeidėjai bus užfiksuojami greičio matuokliais ir informacija perduodama pareigūnams.
Policijos Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Akelaitis ELTAI tvirtino, kad nėra numatyta ypatingų priemonių tikrinti vairuotojus nuo kitų metų, tačiau tai fiksuos automatinės greičio matavimo sistemos keliuose.
„Nesame numatė kokių specialių priemonių, kad stabdyti transporto priemones, tikrinti ar vairuotojo pažymėjimas galioja nuo kitų metų. Bet didžiausias tų žmonių, kurie bus dar nepaėję medicininės apžiūros turbūt bus iš greičio matuoklių ir jei kokį pažeidimą padaro žmogus, viršija greitį, tai automatiškai tikrinamas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas“, – komentavo jis.
Vairuojant be galiojančio vairuotojo pažymėjimo, taikoma administracinė atsakomybė. Bauda siekia nuo 30 iki 50 eurų, nusižengus pirmą kartą – tektų sumokėti pusė minimalios baudos, 15 eurų.
Medicininės pažymos galiojimą vairuotojai gali patikrinti dviem būdais: identifikavę save per el. valdžios vartus „Vairuotojų portale“ arba „Regitros“ el. sistemoje suvedę vairuotojo pažymėjimo numerį ir asmens kodą.
Sumažintos taršos zonos
Nuo 2025 m. sausio 1 d. dalyje miestų įsigalios sumažntos taršos zonos (STZ). Pirmasis pokyčių ėmėsi Kaunas, dar rugpjūčio 1 d. įvesdamas rinkliavą senamiestyje. Kaip skelbė Kauno miesto savivaldybė, taip siekiama mažinti tranzitą ir trumpinti arba visai atsisakyti važinėti automobiliais siauromis senamiesčio gatvėmis.
Už kiekvieną pravažiavimą sumažintos taršos zonoje jau reikia susimokėti 2 eurus. Papildomai kainuos ne įvažiavimas, bet pravažiavimas tranzitu. Atvykstantieji asmeniniais reikalais naujo mokesčio nepajus – į STZ mokestį bus įskaičiuota pirmoji valanda už automobilio parkavimą.
Apie patekimą į STZ įspėja įrengtos švieslentės su užrašu „Mokama zona 2 Eur“ ir kiti informaciniai ženklai.
Tranzitu kertant STZ atsiskaityti už paslaugą galima mobiliosiomis programėlėmis, SMS žinutėmis arba tinklalapyje parkavimaskaune.lt.
Per 7 kalendorines dienas galimybė pasitikrinti skolą ir susimokėti iš karto už visus pravažiavimus numatyta programėlėje „carOne“ ir biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ interneto svetainėje. Pasirinkus atsiskaitymą internete, būtina susikurti paskyrą ir priskirti transporto priemonės valstybinius numerius. Tokiu atveju sistema automatiškai suformuoja sąskaitą.
Sumažintos taršos zonoje lengvatos numatytos nekilnojamo turto objektus turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims, grynųjų elektromobilių savininkams, specialiosioms tarnyboms, neįgaliesiems. Asmenys, teritorijoje susiformavę sklypus, gaus tiek leidimų, kiek juose yra suformuota parkavimo vietų.
Sekdamas Kauno pavyzdžiu, Vilnius gruodį taip pat paskelbė gatves, kurios paklius į mažos taršos zonas. Šiuo bandomuoju projektu bus siekiama išbandyti mažos taršos zonos veikimo principus ir naudingumą Senamiesčio teritorijos dalyje. Projekto metu bus atliekami oro taršos tyrimai, šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiavimai, transporto srautų tyrimai ir kamerų sistemos testavimas.
Vilniaus miesto taryba pritarė mažos taršos zonos ribų nustatymui – Islandijos g., Vilniaus g. (nuo Islandijos g. iki Trakų g.), Klaipėdos g., Liejyklos g. (nuo Vilniaus g. iki Totorių g.) ir Benediktinių g. (nuo Vilniaus g. iki Šv. Ignoto g.).
Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2020 m. liepos pradžios įgyvendina kilpinio eismo reguliavimo priemones, siekdama sumažinti automobilių kiekį senamiestyje. 2019 m. lyginant su 2020 m. tranzitinis eismas čia sumažėjo 90 proc., o senamiesčio lankomumas savaitgaliais išaugo 12 proc., eismo įvykių skaičius sumažėjo 40 proc., o triukšmo tarša sumažėjo 20 proc. Nepaisant teigiamų pokyčių senamiestyje, centrinė miesto dalis išlieka labiausiai užteršta ir triukšmingiausia.
Klaipėda taip pat pranešė apie naujienas. Klaipėdos miesto savivaldybėje mažos taršos zonos bus senamiesčio ir Smiltynės teritorijos.
Klaipėdos savivaldybė stebi kituose miestuose taikomą praktiką, tačiau šiuo metu nesvarstoma apie įvažiavimo mokesčio įvedimą.
Priminsime, kad Alternatyvių degalų įstatymas numato, jog didmiesčiai ir kurortinės savivaldybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi nustatyti mažos taršos zonas.
Mažos taršos zonos turės atsirasti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Anykščiuose, Trakuose, Zarasuose, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijose bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijose.
