Kaip skelbia Lietuvos energetikos agentūra, Lietuvoje akcizas benzinui padidintas 2020 m., dyzelinui – 2020 m. ir 2024 metais. Akcizo tarifas didintas ir Estijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje.
Prognozuota, kad akcizo dyzelinui padidinimo nuo 2024 m. pradžios įtaka galutinei kainai bus apie 0,05 euro/l.
2024 m. pirmojo ketvirčio vidutinė dyzelino kaina yra tik 0,021 euro/l didesnė už 2023 m. ketvirtojo ketvirčio vidutinę kainą, o dyzelino kainos santykinai mažesnį padidėjimą 2024 m. lėmė kitų dyzelino kainos sudėtinių dalių sumažėjimas.
LEA duomenimis, po akcizo dyzelinui padidinimo 2025 m., dyzelino kainos būtų panašios į kainas Estijoje ir Latvijoje.
Padidinus dyzelino akcizą Lietuvoje nuo 2025 m., dyzelino kainų skirtumas Baltijos šalyse sumažėtų ir jos taptų panašios. Akcizas dyzelinui padidėtų nuo 519,6 euro/1000 l (2025 m.) iki 657,2 euro/1000 l (2030 m.).
Benzino kainų skirtumas Baltijos šalyse išliktų – benzinas ir toliau būtų pigesnis Lietuvoje, padidinus benzino akcizą Lietuvoje nuo 2025 m. Akcizas benzinui padidėtų nuo 513 euro/1000 l (2025 m.) iki 610 euro/1000 l (2030 m.).
ELTA primena, kad buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.
„Pirminiame projekte buvo prognozuota, kad 300 mln. eurų bus surinkta 2025 m., iš jų 50 mln. eurų susiję su vėliau priimamais sprendimais, t.y. Saugumo įnašo įstatymo. Dėl to turėsime diskusiją vėliau. Taip pat akcizų mokėjimas buvo išdėliotas per dvejus metus, reiškia, kad pirmaisiais metais bus šiek tiek mažiau pajamų ir iš jo bus apie 200 mln. eurų 2025 m.“ – tvirtino G. Skaistė.
Seimas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo dedamosios visam kurui pakėlimui.
Parlamentas pritarė ir tam, kad elektroninių cigarečių skysčio akcizas 2025–2027 metais būtų didinamas po 150 proc. kasmet.
Taip pat nutarta, kad 2025 m. CO2 dedamoji benzinui bus 47 eurai/1 tūkst. l., žibalui 53,6 euro/1 tūkst. l., naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliam, išskyrus gamtines dujas 66,8 euro/t, akmens anglims 40,4 euro/t, koksui ir lignitui 71 euras/t ir šildymui skirtoms durpėms 24,8 euro/t. Gazoliams saugumo dedamoji sieks 25 eurus/1 tūkst. l kitąmet, o tolimesniais metais dydis išliks 50 eurų/1 tūkst. l.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 metais ir vėlesniais metais.
Viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą 2027 m.
Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.
Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.
Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.
