„Visi matome, kad kelių būklė negerėja, tiltų būklė blogėja, o visam tam finansavimas nedidėja. Būklę reikia gerinti, tiltus atstatinėti. Kaip viena iš alternatyvų yra mokamų kelių tinklo išplėtimas, tų lėšų surinkimas ir nukreipimas į būtent infrastruktūros ir kelių gerinimą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Susisiekimo ministerijos atstovas Tomas Pilukas.
„Atsispyrėme nuo plėtros, nes gavome iš savivaldos indikacijas, kad krovininis transportas važinėja tam nepritaikytiems keliams ir pradėjo didėti rajoninių ir krašto kelių degradacija. Nes sunkiasvoris transportas pradėjo vengti mokamų kelių, kurie tam tiesiog nepritaikyti. Ir degradacija didžiulė, tad poreikis finansams tampa didesnis. Todėl mes norime nukreipti juos į tuos kelius, kurie tam pritaikyti, išlaiko svorius, jų plotis tinkamas“, – teigė „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas.
„Via Lietuva“ vadovas pabrėžė, kad nustačius platesnį mokestį krovininis transportas grįžtų į magistrales siekiant taupyti laiką. Be to, pasak jo, nukreipus krovininio transporto srautus iš regioninių kelių, tai reikštų mažesnes išlaidas jų priežiūrai.
T. Pilukas aiškino, kad apmokestinimas būtų plečiamas trimis etapais, pirmuoju etapu praplečiant apmokestinamų kelių tinklą 1150,6 km arba 21 keliu, antruoju – 833 km arba 16 kelių, trečiuoju – 773 km ir 19 kelių. Anot jo, projektuojama, kad 2024 m. surinktas kelių naudotojo mokestis sieks 69 mln. eurų, o pritaikius visus apmokestinimo etapus, būtų surenkama 111 mln. eurų.
Susisiekimo ministerijos atstovas pabrėžė, kad šia plėtra nebūtų apmokestinami vietiniai keliai, kadangi to neleidžia įstatymai.
Susilaukė kritikos: padidins vežimo kaštus kartais
Parlamentaras Valius Ąžuolas kvestionavo ar tokia priemonė užtikrintų reikalingą finansavimą keliams, nes lėšas skirsto Vyriausybė. Taip pat jis tvirtino, kad išplėtus apmokestinimą bei taikant tokias priemones kaip „e-tolling“ krovinių vežimas išbrangs kartais. „Mes prieš metus priėmėme, kad vinjetes brangs dvigubai. Tada buvo sakoma, kad surinksime 40 mln. eurų. Dabar matome, kad kažkaip tas neįvyko. Dabar norime plėsti apmokestinimą tam pačiam tikslui“, – posėdžio metu kalbėjo V. Ąžuolas. „Noras surinkti keliams virs niekuo, nes Vyriausybė skiria sumas keliams“, – tikino jis.
Tuo metu politikas Algirdas Butkevičius pastebėjo, kad tokie pakeitimai sukeltų daug nepasitenkinimo, bet jų nauda būtų maža.
„Jūs sakote, kad jums reikia 1,3 mlrd. eurų keliams. Čia bus 40 mln. eurų. Tai labai daug garso bus dėl mažo efekto“, – sakė jis.
Posėdžio metu taip pat buvo išreikšta maisto prekes gabenančių verslų pozicija. Jie tvirtina, kad nuo naujų metų pritaikius CO2 dalį kurui, nuo 2026 m. įvedus „e-tolling“, o ateityje numatant papildomus CO2 tarifus dėl Europos Sąjungos direktyvų, maisto gabenimas gali išbrangti 20 kartų.
Susisiekimo ministerijos pristatytais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 19 mokamų kelių, kurių bendras ilgis siekia apie 1,7 tūkst. kilometrų.
Kelių naudotojų mokestį moka tik komercinis transportas, pavyzdžiui, vilkikai, tarpmiestiniai autobusai. Tuo metu transporto priemonės, priklausančios Vidaus reikalų ministerijai ar jos įstaigoms bei skirtos koviniai ar mokomajai paskirčiai, greitosios medicinos pagalbos tiekėjams, savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms bei švietimo įstaigoms šis apmokestinimas nėra taikomas.
