„Iš Užimtumo tarnybos esame gavę siūlymą nustatyti (kvotą – ELTA) būtent arti 25 tūkst., netgi šiek tiek mažiau, atsižvelgiant į darbo rinkos situaciją, atsižvelgiant į tai, kad matome, kad nedarbas Lietuvoje yra apie 7 proc. – 150 tūkst. asmenų nedirba – kaimyninėje Lenkijoje nedarbas yra apie 3 proc.“, – LRT radijui sakė ministras.
Pasak V. Šilinsko, įdarbindama ne savo piliečius, valstybė per metus praranda 1,2 mlrd. darbo užmokesčio pajamų, todėl rinkdamasis darbuotojus verslas pirmiausia turėtų atsigręžti į lietuvius.
„Mes manome, kad prioritetas, visų pirma, turėtų būti lietuvių įdarbinimas. Tokioje Kalvarijoje, Ignalinoje nedarbas yra virš 13 proc., tikrai galime atsivežti iš ten žmonių ir nebūtina vežtis iš Centrinės Azijos, kur yra šiuo metu populiariausia“, – pažymėjo jis.
Paklaustas, ar dėl šio ministerijos siūlymo transporto sektorius nesusidurs su darbuotojų trūkumu, politikas užsiminė, kad apie tam tikras išimtis šiai sričiai buvo svarstoma, tačiau pirmiausia, pasak jo, būtina pažaboti nesąžiningus verslininkus.
„Transporto sektoriuje išimtis galbūt ateityje kažkada galėtų, bet šiuo metu jos nėra. Mes turėjome svarstymų kai įstatymai buvo keičiami, bet pagrindinis iššūkis yra, kad mūsų institucijoms reikia sąžiningo verslo pagalbos. Nes mes matome, kad turime daug nelegalaus darbo atvejų, turime atvejų, kuomet žmonėms yra pažadamas atlyginimas, jiems nesumokamas.
Mes nenorime tokios situacijos, kai atvežami žmonės iš Centrinės Azijos ir paskui išmetami į gatvę be atlyginimo ir apgauti“, – akcentavo V. Šilinskas. Vis tik kadenciją baigiantis ministras pridūrė, kad minėtas problemas išsprendus išimtis transporto sektoriuje galėtų atsirasti.
ELTA primena, kad šią savaitę ministerija pasiūlė ateinantiems metams nustatyti griežtesnę asmenų iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarką. Numatoma, kad tokių darbuotojų skaičius Lietuvoje neturėtų viršyti 25 tūkst. Tikimasi, kad tokie pokyčiai padėtų apriboti pigios darbo jėgos imigraciją bei paskatintų darbdavius samdyti Lietuvos piliečius.
2024 m. sausio 1 d. duomenimis, iš viso Lietuvoje pagal darbo sutartį dirbo 131,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Daugiau nei pusė jų – 73 tūkst., dirba transporto ir saugojimo sektoriuje. Toliau rikiuojasi statyba (22 tūkst.) ir apdirbamoji gamyba (beveik 13 tūkst.).
