„Šio projekto įgyvendinimo problemos buvo nulemtos infliacijos. Ir būtent dėl šios priežasties matome šį finansinį trūkumą, kuris vien iš Lietuvos puses siekia 4 mlrd. eurų. Šia problemą turime spręsti ir manau kelsime šį klausimą kitos daugiametės Europos finansinės programos aptarimo metu.
Tikiuosi, kad iš Europos Komisijos susilauksime pozityvaus atsakymo“, – penktadienį po susitikimo su Latvijos ir Estijos vadovais surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
„Rail Baltica“ yra svarbus karinio mobilumo ir susisiekimo projektas. Todėl stengsimės jį užbaigti iki 2030 metų. Todėl dirbsime kartu siekdami užsitikrinti tolesnį Europos Sąjungos finansavimą“, – pabrėžė jis.
Dar vasarą valstybės auditas nustatė, kad nuo 2017 iki 2023 m. „Rail Baltica“ projektas išbrango keturis kartus – nuo 5,8 iki 23,8 mlrd. eurų. Tai vyriausioji valstybės auditorė Eivida Šlamė siejo su sprendimu projekto įgyvendinimą išskirstyti į 2 etapus. Planuojama, kad pirmo etapo viso projekto biudžetas sudarys apie 15 mlrd., iš kurių Lietuvos dalis sudarys 5,4 mlrd. eurų.
Anksčiau planuota pirmąjį „Rail Baltica“ projekto etapą užbaigti 2025 metais, dabar jo įgyvendinimas perkeltas į 2030 metus, o vėžės eksploatavimo pradžia nusikelia į 2031 metus.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
