„Taupome popierių, rūšiuojame, atsisakome plastiko, darome visas kitas populiarias iniciatyvas ir tai yra labai gerai. (…). Vis dėlto yra didelis dramblys kambaryje, jis dažniausiai sveria maždaug apie tūkstantį kilogramų ir juda 50–60 km per valandą greičiu. Tai yra mūsų automobiliai“, – Delfi organizuojamoje konferencijoje „Tvarumo kursas“ teigia jis ir pabrėžia, kad transporto sektorius išmeta kone 40 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
„Nuo ko pradėti, kad galėtume judėti darniai ir daryti realų poveikį aplinkai bei visuomenei? Planas yra iki 2030 m. pasiekti, kad keliautume subalansuotai ir 70 proc. visų kelionių mieste sudarytų darnūs keliavimo būdai. Vis dėlto šiandien situacija – kitokia. 50 proc. mūsų kasdienių kelionių vis dar yra vyksta automobiliu“, – priduria specialistas.
JUDU Judumo transformacijos vadovas taip pat pažymi, kad iš esmės situacija nekinta jau dešimtmetį, o iniciatyvos ir rekomendacijos neveikia.
Vis dėlto, anot jo, Vilnius yra parengęs įrankius, kurie gali padėti pakeisti deklaracijas konkrečiomis praktikomis.
„Tai yra Darnaus judumo planas, kuris atspindi galimo susisiekimo įpročių keitimą. Jame kalbama apie alternatyvus keliavimo būdus miestuose. Šis planas ne tik suteikia galimybių kiekvienam individui rinktis darnų judėjimo būdą, bet ir skatina įmones tai daryti“, – teigia specialistas.
„Šiuo metu yra rengiamas ir Žaliojo miesto veiksmų planas, kuris padės gauti daugiau investicijų tvarumo tikslams įgyvendinti per transporto sektorių“, – priduria J. Damidavičius.
Be to, anot jo, Vilnius yra įsipareigojęs dalyvauti ir Europos Sąjungos (ES) iniciatyvoje – klimato miesto susitarime, tad, kaip ir kiti miestai, sostinė įsipareigoja imtis veiksmų, kad padėtų įgyvendinti ES klimato tikslus, sumažindamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir skatindamas tvarią energiją bei darnią infrastruktūrą.
„Jeigu mes dar nekeliaujame viena kryptimi, tai Vilnius, turėdamas šias iniciatyvas, paskatins visus tai daryti drauge“, – sako JUDU Judumo transformacijos vadovas.
„Per pastarąjį dešimtmetį yra sukurta daug darnios infrastruktūros – dviračių takų, įvairi paslaugų. Pavyzdžiui, neturint savo transporto priemonės, mieste galima pasinaudoti viena iš 5000 vienetų esančių darnių transporto priemonių“, – įvardija jis.
„Diegiame inovacijas, kurios padeda judėti sklandžiau, tai yra viešuoju transportu važiuoti prilietus tik savo diabeto ar kredito kortelę. Taip pat atnaujiname viešąjį transportą, kad paslaugos būtų patrauklios ir, žinoma, populiarios“, – priduria specialistas.
J. Damidavičius pažymi ir tai, kad Vilnius 2025 m. yra paskelbtas Europos žaliąją sostine, tad jau numatyta daug iniciatyvų, renginių, kuriuose gyventojai turės progą išbandyti naujus keliavimo būdus.
„Svarbiausia tai, kad juos išbandę ir toliau jais naudotumėmės, kartu prisidėtume prie bendro tikslo ne tik padaryti Vilnių klimatui neutralų iki 2030 m., bet ir pasiekti bendrų ES tikslų – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį 55 proc. iki 2030 m.“, – sako jis ir priduria, kad toks yra Europos žaliojo kurso tikslas.
Anot specialisto, transporto sektoriui keliami visiškai tokie patys reikalavimai.
„Automobilių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų turi sumažėti 55 proc. iki 2030 m., o nuo 2035 m. naujai gaminami automobiliai turi iš esmės tokios taršos nesukelti. Tai yra didžiulis potencialas elektromobiliams“, – sako jis.
„Šį tikslą turime pasiekti taip greitai, kad atrodo, jog jis gali būti ir nepasiektas. Kodėl taip sakau? Nes nuo 1990 m. iki 2020 m. mes šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius sumažinome 30 proc. Dabar mums reikia dvigubai aktyviau tai daryti, kad tikslą pasiektume iki 2030 m.“, – priduria JUDU Judumo transformacijos vadovas.
