„Pamenu, kai mano 3 tūkst. Eur vertės „Toyota“ prabangiai parkuodavosi 10 tūkst. Eur vertės parkavimo vietoj. Būdavo skaudu žiūrėti. Tai dabar mano „Toyota“ jau kainuoja 2 tūkst. Eur, o parkavimo vieta kolkas 20 tūkst. Eur. Dar po poros metų kainuos 25–30 tūkst. Eur.
Parkavimo vietos mėnesio kaina kolkas dar 50 Eur, bet čia jau tik laiko klausimas – skaičius didės. Mano atveju labiausiai, kas trukdo parkavimo vietų brangimui, – suorganizuota nelegali keliasdešimt vietų parkavimo zona ant žolytės. Teliko sulaukti, kada tą plotelį užstatys statiniais. Lauke, prie mano namo, nėra nė vienos parkavimo vietos“, – feisbuke paskelbė M.Busila.
Jo žodžiais, ne tik būstas Vilniuje turėtų brangti dėl biurokratų sprendimų, bet ir parkavimo vietos gyventojams. Biurokratai esą sudarė idealias salygas parkingų brangimui.
„Daugelis seka, koks yra brangiausias būsto sandoris Vilniuje. O man įdomu, koks dabar yra brangiausias parkavimo vietos sandoris. Kada pasieksime kokius 100 tūkst. –200 tūkst. Eur už parkavimo vietą? Jeigu kas nors dar abejojo ar 15 tūkst. – 20 tūkst. yra didelė kaina už parkavimo vietą po namu.
Po naujų sprendimų ir 25–40 tūkst. eur bus normali kaina ir tuoj bus sunku surasti brangesnį automobilį į tas parkavimo vietas. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė nepastatė seniau suplanuotų parkavimo vietų netoli centro ir centre, todėl parkavimo vietų trūkumas palaikomas ne tik būsto rinkoje, bet ir parkingų“, – tęsė M.Busila.
Jis teigė dar prieš dešimt metų išskaitęs Vilniaus miesto savivaldybės tvarkoje tokią eilutė, kurioje rašoma, kad jeigu vystytojas nepastato pakankamai parkavimo vietų, turėjo susimokėti vienkartinį mokestį savivaldybei ir ši turėjo pasirūpinti parkavimo vietomis. Bet realybėje, savivaldybė esą nebent paimdavo pinigus, o parkavimo vietų jokių nestatė.
„Kitaip tariant, kai kada nors piktinsitės dėl to, jog parkingas brangus – tai tam daugiausiai įtakos turėjo biurokratų veiksmų didinant parkavimo kainas. Bei neveiksmai statant parkavimo vietas. Vilnius tampa savotiška „Salomejka“.
Kitas, bet jau tendencingas sprendimas. Nuimamos dar kelios juostos elektromobiliams ir apmokestinamas jų stovėjimas senamiestyje. Centrinė valdžia verčiasi per galvas ir investuoja tiesiogine prasme milijardus ir dešimtis milijardų į žaliąjį kursą, elektromobilių skatinimą, kad kažkaip Lietuva sužaliuotų ir pasiektų išsikeltu tikslus (Kas jai nesiseka). O Vilniaus valdžia spjauna į tuos išleidžiamus milijardus ir sako, kad jai trūksta kur savo dyzeliukus pasiparkuot. Čia yra Žaliojo kurso sabotažas ir ne kitaip . Jeigu yra kokia nors eilutė kokioj lažybų kontoroj, ar pasieks centrinė valdžia savo žaliuosius tikslus, tai eičiau all in, kad nepasieks“, – dėstė finansų ekspertas.
Centrinė valdžia, pasak jo, skatina elektros krovimo stotelių įsirengimą, turėtų kompensuoti dalį įsirengimo išlaidų per 30–45 dienas. Tačiau M.Busila pripažino laukiantis jau 9 mėnesius.
„Darbą, kuris šiaip turėtų būti atliekamas iki 10 minučių, atlieka 9 mėnesius. Čia irgi sabotažas?
Tai žodžiu, kai išeinam senamiestyje į miestą, įkvepiam gryno oro, apsidairom aplink, kur važinėja vien nauji automobiliai (nes seni dyzeliukai neįperka parkavimo centre). O parkavimo vietos kainuos mažiausiai kokius 50 tūkst. Eur – galėsim sakyti, kad mes niekada dar taip gerai negyvenom“, – apibendrino finansų ekspertas.
