Pilotinio projekto metu nustatytoje teritorijoje, rekomenduojama rinktis alternatyvius, mažiau taršius keliavimo būdus.
Vadovaudamasi LR Alternatyvių degalų įstatymu, kuris numato, jog didmiesčiai ir kurortinės savivaldybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi nustatyti mažos taršos zonas, Vilniaus miesto taryba pritarė mažos taršos zonos ribų nustatymui – Islandijos g., Vilniaus g. (nuo Islandijos g. iki Trakų g.), Klaipėdos g., Liejyklos g. (nuo Vilniaus g. iki Totorių g.) ir Benediktinių g. (nuo Vilniaus g. iki Šv. Ignoto g.).
Šios gatvės mažos taršos zonos įvedimui buvo pasirinktos atsižvelgiant į transporto intensyvumą, jose vyraujančią didelę oro ir triukšmo taršą bei aktyvų pėsčiųjų ir dviratininkų eismą. Ruošiantis tikrajam mažos taršos zonos įvedimui, nuo gruodžio 2 d. bus vykdomas pilotinis projektas.
„Mažos taršos zonos įvedimas mieste yra investicija į sveikesnį, patrauklesnį ir tvaresnį miestą. Tokios zonos Europoje pradėtos kurti dar 9-ajame dešimtmetyje, tačiau didžiausias jų skaičiaus augimas stebimas pastarąjį dešimtmetį. Pirmosios šalys, įvedusios šias zonas, yra Vokietija, Italija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai.
Šiose šalyse veikia daugiausia mažos taršos zonų, ir jų skaičius nuolat auga. Šių draugiškesnių aplinkai zonų įgyvendinimas Europos miestuose vis labiau populiarėja, nes jos veiksmingai prisideda prie gyvenimo kokybės, oro kokybės ir triukšmo mažinimo gerinimo“, – pasakoja judumo ekspertas Edgaras Stankevičius.
Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2020 m. liepos pradžios įgyvendina kilpinio eismo reguliavimo priemones, siekdama sumažinti automobilių kiekį senamiestyje. 2019 m. lyginant su 2020 m. tranzitinis eismas čia sumažėjo 90 proc., o senamiesčio lankomumas savaitgaliais išaugo 12 proc., eismo įvykių skaičius sumažėjo 40 proc., o triukšmo tarša sumažėjo 20 proc.
Nepaisant teigiamų pokyčių senamiestyje, centrinė miesto dalis išlieka labiausiai užteršta ir triukšmingiausia.
