Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, praėjusiais metais pasauliniai elektromobilių pardavimai siekė beveik 14 mln., o tai yra 35 proc. daugiau nei 2022 m. Šis augimas reiškė, kad 2023 m. pasaulinis elektromobilių parkas išaugo iki 40 mln. vnt. „Elektrum Lietuva“ verslo vystymo ir plėtros vadovas Julius Gendvilis sako, kad nors planuojamas ir tolesnis šių tvarių transporto priemonių rinkos augimas, Europoje elektromobilių gamintojams iššūkių netrūksta.
„Didieji žemyno automobilių gamintojai penkeriems metams nukelia savo įsipareigojimus gaminti tik elektromobilius, todėl galime stebėti ryškų elektromobilių paklausos sumažėjimą tarp Europos vairuotojų“, – Eltai siųstame pranešime cituojamas J. Gendvilis.
Automobilių prekybos įmonės „Autojuta“ generalinės direktorės Rasos Sinkevičienės teigimu, nors Lietuvoje elektromobilių dalis nuo visų šiemet parduotų naujų automobilių yra 1,5 proc. mažesnė nei pernai, tačiau ateityje, neabejotina, kad jų pardavimų apimtys vėl išaugs.
„Tenka pripažinti, kad didžiausi elektromobilių entuziastai šias transporto priemones jau įsigijo, todėl dabar matome pardavimų sulėtėjimą. Tačiau ateityje, gerėjant infrastuktūrai, vystantis technologijoms, turėtų išaugti nuvažiuojamas atstumas ir sumažėti elektromobilių kaina“, – sako bendrovės atstovė.
Didesnis dėmesys – elektriniams autobusams miestuose
Pasak Lietuvos keleivių vežėjų „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, nors elektra varomų autobusų parkų plėtrai kiek anksčiau buvo piešiama optimistiška ateitis, tačiau gamintojai vis nukelia efektyvių baterijų gamybos terminus.
Kaip rašoma pranešime, šiuo metu daugiausia dėmesio yra skiriama didesniam elektrinių autobusų skaičiui miestuose, o tarpmiestinio elektrinio transporto plėtra – kiek lėtesnė.
„Įmonėje buvome užsibrėžę tikslą per dvejus metus turėti 100 elektrinių autobusų – tai sudarytų 20 proc. viso mūsų operuojamo autoparko. Deja, šio tikslo nepasiekėme, bet planuojame tai įgyvendinti per trejus metus“, – cituojamas įmonės „Kautra“ vadovas. Pasak jo, remiantis ES reglamentais, nuo 2026 m. miesto transporto viešuosiuose pirkimuose galės dalyvauti tik tos įmonės, kurios autoparkuose turės alternatyviais degalais varomus autobusus. Nuo 2030 m., pagal dabar numatytą tvarką, miestuose galės riedėti tik ekologiškas viešasis transportas.
L. Skardžiukas tokį ES elektrifikacijos kelią vadina teisingu, tačiau abejoja, ar pavyks tikslus įgyvendinti laiku.
Elektriniam sunkiasvoriui transportui trūksta įkrovimo vietų
Pasak „Volvo Trucks Lietuva“ produkto ir transporto sprendimų vadovo Eivito Žario, elektrinio sunkiojo transporto pardavimai būtų daug aktyvesni, jei šalyje daugėtų įkrovimo vietų.
„Pirkėjai rodo didelį entuziazmą įsigyti elektra varomą sunkųjį transportą, tačiau pirkti neskuba, nes vis dar yra per menkai išvystytas šioms transporto priemonėms reikalingas įkrovimo vietų tinklas. Investicijos daugiausiai yra skiriamos tik lengvųjų elektromobilių įkrovimui“, – sako E. Žarys.
ES duomenimis, maždaug 45 proc. krovinių gabenama mažesniu nei 300 km atstumu. Pasak bendrovės atstovo, šiuo metu gaminamas ir jau eksploatuojamas elektrinis sunkiasvoris transportas jau turi galimybę padengti visą šį logistinį poreikį. ELTA primena, kad pagal ES priimtą reglamentą, nuo 2035m. turėtų būti uždrausta pardavinėti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius, išmetančius anglies dvideginį.
Tai padės įgyvendinti plataus užmojo ES planą iki 2050 metų tapti „klimatui neutralia“ ekonomika, kurioje bendras išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui.
