Balsavimo metu 28 tarybos nariai palaikė siūlymą, 15 buvo prieš ir 1 susilaikė.
Vilniuje mažos taršos zonos ribas bus nustatomos teritorijoje, apribotoje šiomis gatvėmis: Islandijos, Vilniaus (nuo Islandijos iki Trakų gatvės), Klaipėdos, Liejyklos (nuo Vilniaus iki Totorių gatvės), Benediktinių (nuo Vilniaus iki Šv. Ignoto gatvės). Tranzitas ar įvažiavimas į nustatytą teritoriją kol kas apmokestinamas nebus. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko, mažos taršos zonos klausimas bus svarstomas tuomet, kai bus sulaukta tai leidžiančių Vyriausybės nutarimų.
„Mes nusistatome mažos taršos zoną, bet mes dar neturime teisinio sprendimo ir laukiame iš Vyriausybės papildomų nutarimų, kad mes galėtume tą rinkliavą rinkti. Kaunas savo ruožtu tai pririšo prie parkavimo vietos kainos, mes to daryti nenorime, nes tai nėra iki galo tikslu, bet sulaukę reglamentavimų iš ministerijų mes irgi tą svarstysime“, – žurnalistams kalbėjo jis.
Administracijos direktorius tikisi, kad mažos taršos zona bus apmokestinta jau kitais metais.
„Nežinau ar šiais metais, bet jei Vyriausybėje tie pokyčiai labai neužtemps, mes turėtume per kitus metus tą priimti“, – sakė A. Bužinskas.
ELTA primena, jog 2023 m. kovą Seimas pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, patikslindamas, kuriems miestams reikalinga nustatyti ir įgyvendinti mažos taršos zonas.
Numatoma, kad tai bus daroma miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgiant į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas ir valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose.
Mažos taršos zonos minėtuose miestuose turi būti nustatytos ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d.
Rugpjūtį Kauno senamiestyje pradėjo veikti mokama mažos taršos zona, kurią pravažiuojantiems automobiliams taikoma 2 eurų rinkliava. Pasak Kauno miesto savivaldybės atstovų, pravažiuojančių automobilių sumažėjo maždaug 25 proc.
