Kaip atrodo beveik bazinis „premium“ automobilis?
Dažniausiai automobilių gamintojų atstovai klientų ir žurnalistų bandomiesiems važiavimams pateikia geriausiai sukomplektuotus modelius, kuriuose būna įdiegtos moderniausios technologijos, dailiausiai įrengti salonai ir sumontuoti galingiausi varikliai. Ne veltui jie vadinami demonstraciniais. Tačiau tokie modeliai dažnu atveju būna gerokai brangesni už bazinius.
Štai 2024-ųjų konkurse „Lietuvos metų automobilis“ komisijai suteikti automobiliai yra vidutiniškai 29 procentais brangesni už tuos, kurių kaina prasideda „nuo“. Kai kurių modelių kaina dėl papildomos įrangos išauga vos vienu kitu procentu, tačiau yra ir tokių, kurie atsieina beveik dvigubai, net 80 proc. brangiau už bazinę versiją.
Tačiau minėtame konkurse yra ir beveik bazinių automobilių. Tokį netikėtumą pateikė įmonė „Mercedes-Benz“, pristačiusi komisijos vertinimui du atnaujintus EQA ir EQB elektromobilius. Jiems taikoma speciali 49 990 eurų kaina, o nuo bazinės įrangos automobiliai skiriasi tik papildomai parenkama spalva ir dirbtinės odos sėdynių apmušalais.
„Mėgstu sėsti prie naujo automobilio vairo nepažiūrėjęs į kainą, kad vėliau galėčiau maloniai arba nemaloniai nustebti išvydęs, kaip jį įvertino gamintojai. Atsisėdęs į EQB modelį iš tiesų nesupratau, kur papuoliau: kaip ir mersedesas su odiniu salonu, gražiomis švieselėmis, bet sėdynė reguliuojama mechaniškai, klimato kontrolė – tik vienos zonos, nėra belaidžio telefono įkroviklio. Kažkokia keista komplektacija, pagalvojau. Bet, pasižiūrėjęs į konkretaus automobilio kainą, vėlgi akis išsproginau. Ji – bazinio modelio“, – patirtimi dalijasi konkurso „Lietuvos metų automobilis“ komisijos narys Egidijus Babelis.
Pigesnis už vidutinės klasės žaidėjus
Du „Metų automobilio“ konkursui pateikti mersedesai pagal kainą gali ne tik lygiuotis į kitus vidutinės klasės elektromobilius, bet netgi juos nurungti. Štai bandymams pateiktas „Cupra Tavascan“ kainuoja 61 293 eurus, „Peugeot E-3008“ – 59 100 eurų.
„Renault Scenic E-Tech“ – 55 260 eurų, „Lexus RZ“ – 74 600 eurų, kompaktiškas „Volvo EX-30“ – 56 540 eurų, „Volkswagen ID.7 Tourer“ – 68 830 eurų. Už 49 990 eurų kainuojančius mersedesus pigesnis yra tik 46 690 eurų atsieinantis „Alfa Romeo Junior“ elektromobilis.
Europos Sąjungos šalyse vykdomos įvairios skatinimo programos elektromobiliams pirkti, tad gamintojai, pasikonsultavę su vietiniais pardavėjais, stengiasi pateikti patrauklių pasiūlymų. Lietuvoje aktualu, kad elektromobilis kainuotų mažiau nei 50 tūkst. eurų, nes tuomet, pirkdamos tokį modelį, įmonės gali gauti ne tik 4 tūkst. eurų paramą, bet dar ir atskaityti PVM.
Taigi apie 50 tūkst. eurų kainuojantis elektromobilis, kaip antai „Mercedes-Benz“ EQA arba EQB, verslui atsieis apie 37 tūkst. eurų – tiek, kiek įprastas kompaktinis benzinu varomas vidutinio komplektavimo krosoveris.
Tad pardavėjai ne veltui stengiasi iš gamintojų išsireikalauti 50 tūkst. eurų neperžengiančių kainų. Ir taip, „Mercedes-Benz“ gali konkuruoti su vidutinės klasės krosoveriais. Tačiau ar komplektacija nėra pernelyg skurdi?
Įrangos mažiau, bet...
„Pirmas įspūdis įlipus į mersedesą – kukloka komplektacija. Kita vertus, mersedesas išliko mersedesu pagal savo važiavimo kokybę: kiekvieną kartą būdavo mersedesiškai malonu įveikti greičio mažinimo kalnelius ar kitus kelio nelygumus. Reikia suprasti, kad bazinė komplektacija yra tik tai, ką apčiuopiame kabinoje, – konstrukciškai tai tie patys kokybiški modeliai“, – sako komisijos narys Justas Lengvinas.
„Su EQB važiavau per elektromobilių bandymą. Grįždamas atgal jį pasikeičiau į vidutinės klasės elektromobilį. Pastarasis iš tiesų turėjo daugiau įrangos, adaptyviąją kruizo kontrolę, masažuojančias, elektra valdomas sėdynes, belaidį telefono įkroviklį, bet prastos būklės lietuviškoje magistralėje vis vien pasijautė, kad sėdau į sunkų žemesnės klasės modelį: jo važiuoklė tikrai neprilygo mersedesui, o vėjas švilpė daug garsiau važiuojant 130 km/val. greičiu. Mersas gal ir neturėjo kai kurių funkcijų, bet jis važiavo mersedesiškai“, – antrina E.Babelis.
Nebrangūs vokiečių gamintojo „premium“ krosoveriai nesusimovė ir per elektromobilių testą, kuris vyko paskutinėmis spalio dienomis darganu oru. Dalyviai važiavo 200 km magistrale maksimaliu leistinu 130 km/val. greičiu. EQB modelis 100 km naudojo 23,9 kWh/100 km energijos, o tai reiškia, kad su 70,5 kWh baterija jis tokiomis sąlygomis gali nuvažiuoti 294 km. Vairuojant ramiau, pagal WLTP, jis gali įveikti 463 km.
EQA modelis su 66,5 kWh baterija atitinkamomis sąlygomis naudojo 24,6 kWh/100 km, tad teoriškai magistralėje galėjo taip nušvilpti 286 km, o važiuojant pagal WLTP metodiką – 456 km.
Kas svarbiau: važiavimo komfortas ar technologijos?
Kaip pažymi, J.Lengvinas, važiavimo komforto ir kokybės prasme beveik bazinis „Mercedes-Benz“ tikrai gali lygiuotis į gerai įrengtus vidutinės klasės elektromobilius. „Tačiau pagal įrangos lygį jis gauna į kailį, mat dažnas gamintojas, kuris supranta, kad iki merso jam reikia dar gerokai paaugti, jau bazinėje komplektacijoje siūlo daugiau įrangos“, – sako ekspertas.
Savo ruožtu E.Babelis tikina, kad jam nelabai ko ir trūko. EQB turėjo odines ir šildomas sėdynes, belaidį „Android Auto“ ir „Apple CarPlay“ adapterį, navigacijos sistemą, o adaptyviąją kruizo kontrolę galima nusipirkti vėliau. Vienintelis trūkumas, kurio vėliau nepavyks ištaisyti, – belaidis telefono įkroviklis ir dviejų zonų klimato kontrolės sistema.
„Reikia pasverti, kas svarbiau – važiavimo komfortas ar technologijos. Tiems, kuriems yra svarbu turėti patį naujausią telefoną, kompiuterį ir automobilį su visais elektroniniais žaislais, praktiškai bazinis mersedesas pasirodys kuklokas. Kitiems labiau rūpi, kaip automobilis važiuoja. O komforto įrangos kasdieniam gyvenimui pakanka. Beje, vertėtų atkreipti dėmesį ir į kitų automobilių kainas. Šio mersedeso kainodara pritaikyta verslo pirkėjams. O kiti bandyti elektromobiliai – ne, ir jų kaina gana stipriai perkopia 50 tūkst. eurų ribą, tad, norint jos neviršyti, šiaip ar taip reikės atsisakyti kai kurių komforto elementų ir rinktis arčiau bazės esančią versiją“, – aiškina pašnekovas.
