Įvykis, dėl kurio atsirado žala, nutiko Kaune 2021 m. vasarį. Nuo daugiabučio namo stogo nukritęs ledo luitas apgadino prie namo pastatytą kauniečio automobilį. Vairuotojas savo transporto priemonę buvo apdraudęs savanoriškuoju kasko draudimu, todėl kompensaciją už apgadinimus automobilio savininkui sumokėjo draudimo bendrovė.
Tuomet draudimo bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš daugiabutį administruojančios įmonės išmoką, kurią draudimo bendrovė sumokėjo transporto priemonės savininkui.
Draudikai nurodė, kad įmonė, teikianti namo priežiūros, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, yra atsakinga už netinkamą daugiabučio priežiūrą ir dėl to atsiradusius padarinius, todėl, kaip įvykio kaltininkė, privalo atlyginti žalą.
Pirmosios instancijos teismas tenkino draudimo bendrovės ieškinį, priteisė jai iš daugiabučio administratoriaus beveik 3 tūkst. eurų draudimo išmoką ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
Su tokiu sprendimu nesutikusi namą administruojanti įmonė kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu ir prašė ieškinį atmesti arba sumažinti iš jos priteistos žalos dydį.
Apeliaciniame skunde daugiabučio administratorius tvirtino, kad automobiliui padarytos žalos dydis buvo nustatytas netinkamai, taip pat netinkamai pritaikytas nusidėvėjimas detalėms.
Be to, įmonė teigė, kad ji negali būti atsakinga už įvykio metu atsiradusią žalą, nes pats transporto priemonės savininkas prisidėjo prie žalos kilimo savo neteisėtais veiksmais, nes paliko automobilį, kur neturėjo teisės jo palikti – privačiame rakinamame kieme, pažeisdamas kiemo naudojimo taisykles.
Tačiau Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pažymėjo, kad priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, žalos dydis buvo pagrįstai nustatytas apskaičiavus automobilio remonto kainos vidurkį iš trijų pateiktų sąmatų ir nepriklausomų ekspertų biuro vertintojo ataskaitos, todėl yra visiškai objektyvus ir labiausiai atspindi rinkos kainas.
Be to, kaip nurodė teisėjų kolegija, iš šių sąmatų matyti, kad už detalių ir automobilio dalių būklės pagerinimą buvo atlikti išskaitymai iš remonto kainos, tai yra detalėms buvo pritaikytas nusidėvėjimas.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad transporto priemonės savininkas neatliko neteisėtų veiksmų, nes į daugiabučio kiemą jį įleido sūnus, kuris tame name nuomojosi butą. Kieme yra automatinis kelio užtvaras ir ženklas „Privati valda“. Taigi nukentėjęs kaunietis savavališkai į kiemą patekti negalėjo, o ir butų savininkai nėra sutarę, kad kitiems asmenims į kiemą įvažiuoti draudžiama.
Kadangi teismas nenustatė automobilio savininko neteisėtų veiksmų, todėl atmetė daugiabutį administruojančios įmonės prašymą sumažinti iš jos priteistos žalos dydį ar atleisti įmonę nuo civilinės atsakomybės.
Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja iš karto, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka.
