Baiminasi, kas netrukus gali atsitikti Vilniuje: „Beprotybė neturi ribų“

2024 m. lapkričio 4 d. 10:20
Lrytas.lt
Vilniaus miesto savivaldybė siūlo didinti rinkliavą už automobilių stovėjimą mieste, taip pat sukurti mažos taršos zoną Vilniaus senamiestyje. Tokie siūlymai sulaukė jau ne vieno tarybos nario kritikos.
Daugiau nuotraukų (3)
Šįkart apie juos plačiau pasisakė Vilniaus miesto tarybos narys Vytautas Sinica.
„Vis dar esu Vilniaus miesto tarybos narys ir vakar turėjome Miesto plėtros komiteto posėdį. Jame be kitų gausių klausimų buvo ir du man itin keisti pasiūlymai: – drastiškai branginti parkavimą mokamose miesto zonose; – sukurti mažos taršos zoną senamiestyje“, – feisbuke skelbė V.Sinica.
Anot jo, politikas nesutinka nei su vienu siūlymu.
„Pirmuoju klausimu, administracija perbraižo Vilniaus mokamų parkavimo zonų žemėlapį, daro tai pagrįstai ir gana protingai, ypač svarbu ir padėtų gyventojams tai, kad naikinama keista situacija prie Aušros Vartų, kur mėlyna zona susiduria iškart su geltona ir dėl to geltonoje neįmanoma rasti vietų. Tačiau šis geras sprendimas tampa įkaitu ir eina paketu su kitais siūlymais: branginti parkavimą mėlynoje zonoje iki 4 e/val, raudonoje iki 2,5 e/val, geltonojoje 1 e/val ir žaliojoje iki 0,5 e/val.
Pigiosios zonos iš tiesų labai seniai turėjo labai mažas kainas ir ten galima suprasti. Brangiosios zonos tampa iš tiesų labai brangios. Administracija atvirai sako, kad tai daroma, kad mažiau žmonių važiuotų į centrinę miesto dalį ir ten parkuotųsi. Kitaip sakant, kad mažiau važinėtume. Šitas lazdos principas visiškai nepriimtinas. Žmonės naudojasi automobiliais, nes viešasis nepakankamai patogus. Parkavimo branginimas tik blogina alternatyvas“, – rašė V.Sinica.
Kritikos politikas negailėjo ir siūlymui namo gyventojams nuspręsti už automobilio statymą jų kieme imti mokestį.
„Įsivaizduoju, kokius nesutarimus tarp pačių gyventojų tai programuos, nors kai kur tai ir gali būti naudinga, jeigu patys gyventojai pasistatyti netelpa, o dar ir su ten negyvenančiais tomis vietomis dalinasi. Bet ir vėl – ar minimali rinkliava išbaidys iš žmonių kiemų tuos, kas ten važiuoja, nes jiems ten reikia, ir ten parkuoja, nes jiems ten reikia? Retorinis klausimas. Iš senamiesčio ir brangiausia rinkliava neišbaido“, – retoriškai klausė V.Sinica.
Kartu administracija nepaleidžia savo žaliojo arkliuko ir siūlo lengvatines sąlygas elektromobiliams.
Vilniaus miesto tarybos narys abejoja ir dėl lengvatų automobiliams.
„Visoje Europoje automobilių pramonė masiškai atsisako jų gamybos planų ir ima suvokti, kad visas jų konkurencingumas laikosi tik ant politinių sprendimų ir begalinių subsidijų viskam, kas neva žalia. Sakau, neva, nes elektromobilių gamyba tėra taršos permetimas į ir taip labiausiai taršias šalis – mažiau teršiama eksploatuojant, bet labiau teršiama juos gaminant ir ypač kasant jiems būtinus retuosius metalus, kurių gavybos rinkas valdo – netikėtumas – Rusija ir Kinija.
Lietuvoje kaip visada tai ignoruojama. Kaip ir ignoruojamas ir pačios administracijos pristatomas faktas, jog elektromobiliai sudaro didžiulę dalį mėlynojoje zonoje Vilniuje statomų automobilių. Jų čia ypač daug. Ir lengvatos jiems tai tik skatina. O jeigu tikslas yra, kad automobilių centre stovėtų mažiau, tai elektromobiliams šitai, žinoma, galioja vienodai“, – skelbė politikas.
Kovoja ne už tuos sprendimus?
Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat pasiūlė įsteigti mažos taršos zoną tarp Islandijos ir Klaipėdos gatvių senamiestyje. Tiesa, Rinklaivos įstatymas kol kas neleistų rinkti nei papildomų mokesčių, nei drausti įvažiuoti taršiems automobiliams. Kol kas mažos taršos zona būtų it edukavimo priemonė, mokanti, kad čia važiuoti negalima.
„Kadangi tai būtų visiškai fiktyvus veiksmas be rezultato, jam nepritarė net iš esmės šiai žaliajai kovai pritariantys komiteto nariai. Tačiau ši pirma kregždė iš tiesų labai baisi. Vakarų Europos miestuose, pavyzdžiui, Madride aiškiai matome, kuo tai virsta: iš pradžių rinkliavos už įvažiavimą labiau taršiems automobiliams, po to visiems su vidaus degimo varikliais, galiausiai į centrinę miesto dalį išvis įleidžiama tik su elektromobiliais.
Taip iš tiesų vyksta, pasitikrinkite. Beprotybė neturi ribų. Būtų labai gerai, kad Vilniuje ji sustotų ankstyvoje stadijoje, bet tas mažai tikėtina – juk dabartinė miesto valdžia svajoja už 1,6 milijardo Vilnių paversti klimatui neutraliu miestu be CO2 emisijų“, – kritikos strėles leido V.Sinica.
Jis tikino, jog paskutiniame savo, kaip Vilniaus miesto tarybos nario, posėdyje balsuos prieš šiuos sprendimus.
„Tikiuosi, kad ir tarp valdančiųjų atsiras mąstančių, o ne aklai rankas kilnojančių atstovų ir sprendimai nepraeis įprastu valdančiųjų buldozeriu. Tačiau apskritai žaliosios ideologijos klausimu nėra jokių ženklų, kad Vilniuje tokios iniciatyvos greitai liautųsi.
Vietoje to, kad būtų iš tiesų rūpinamasi žaliosiomis zonomis PRIE NAMŲ, želdynų užtikrinimu, senų medžių išsaugojimu, viešojo transporto tinklo plėtra, žaidžiama su elektromobiliais pagal Gretos Thunberg filosofiją“, rašė Vilniaus miesto tarybos narys.
Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komentaras:
„Siūloma galimybė bendruomenėms siūlyti savo iniciatyva baltosios zonos teritorijas (kiemus) apmokestinti vietine rinkliava už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, taip sudarant galimybę gyventojams naudotis šalia namo esančiomis aikštelėmis patogiau ir atlaisvinti jas nuo nepageidaujamų automobilių.
Tokiu atveju, nusprendus apmokestinti tokias baltosios zonos teritorijos jose siūloma nustatyti 0,2 Eur rinkliavą už valandą.
Gyventojai šioje zonoje galės išsiimti leidimus: pirmas leidimas nieko nekainuos, antras leidimas per mėnesį kainuotų 6 Eur.
Taigi priėmus tokį siūlymą, būtų suteikta galimybė gyventojams, bendruomenės spęsti patiems dėl jų kiemo apmokestinimo“, – komentavo Jonas Damidavičius, JUDU Judumo transformacijos vadovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.