Nors laiko praėjo dar išties nedaug, tačiau jo pakanka, jog pasimatytų pirmieji pokyčiai. Pastarieji atskleidžia teigiamą tendenciją.
Nuo spalio 1 d. įsigaliojusį įstatymo projektą Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) parengė dar pavasarį, mat kai kurie vairuotojai piktnaudžiavo prieš tai buvusia tvarka – vadovaujantis ja, vairuotojai galėjo išsiimti neribotą skaičių tokių leidimų. Tačiau dabar viskas vyksta kur kas griežčiau.
Tiesa, po to, kai transporto priemonė yra pristatoma į TAC, vairuotojas vėl įgauna teisę į du leidimus – šie jam priklauso nepriklausomai nuo to, kokia išvada gauta apžiūros metu.
Neigiamą buvusios praktikos rezultatą galima pastebėti išanalizavus praėjusių metų statistiką – 2023 m. buvo išduoti 398 222 laikini leidimai, o laiku atlikti TA atvyko tik 57 proc. vairuotojų. O štai vien šių metų liepą išduotų vienkartinių leidimų skaičius siekė beveik 59 tūkst.
„Transekstos“ atstovo Renaldo Gabarto teigimu, rekordas priklauso vairuotojui, išsiėmusiam 200 leidimų per metus, tačiau nė karto neatvykusiam apžiūrai. Manoma, jog panašiai besielgiantys vairuotojai taip sąmoningai bando užmaskuoti techninius automobilio gedimus ir tokiu būdu toliau dalyvauti eisme.
Paklaustas, ar įsigaliojus naujai tvarkai pastebima pokyčių, R.Gabartas teigė, jog pirmosios savaitės jau davė vaisių.
„Toli siekiančius apibendrinimus, ko gero, dar anksti daryti, bet įsigaliojus LTSA direktoriaus įsakymui dėl leidimo nuvykti į TA stotį išdavimo tvarkos, pokyčiai jau matomi. Tarkim, jei rugsėjį vidutiniškai per dieną būdavo užsakoma apie 1100–1200 leidimų, tai per pirmąsias tris spalio savaites kasdien prašymų išduoti leidimus sumažėjo beveik 25 proc.“ – statistika pasidalino jis.
O ir spragų, kaip vairuotojai galėtų apeiti naująją sistemą, R.Gabartas tikino nematantis.
„Manau, kad įstatymas nepalieka spragos, nes nėra ko pergudrauti. Užsisakydamas leidimą, atsiverti internetinę svetainę, kur turi nurodyti automobilio numerį, registracijos numerį ir viskas.
Jei sistemoje jau yra užfiksuota, kad tu du kartus tą leidimą esi pasiėmęs ir neatvažiavęs (techninės apžiūros), tai trečio karto tiesiog negausi. Aš bent jau nelabai įsivaizduoju, kaip galėtų atsirasti landa. Nes iš esmės žmogus nedalyvauja tame reikale“, – svarstė pašnekovas.
R.Gabarto teigimu, tie, kurie vienkartiniais leidimais naudodavosi ne pagal paskirtį, dažniausiai būdavo specifiniu laiku specifines transporto priemones naudojantys ūkininkai.
„Labiausiai tikėtina, kad didelė dalis tų vienkartinių leidimų ėmėjų buvo sezoniškai, epizodiškai naudojantys kokią techniką, tarkim, ūkininkai, rudenį susirenkant derlių ar pavasarį kokias trąšas į laukus nuvežant.
Jie turi kažkokį sunkvežimiuką, kuris jiems yra tik darbo įrankis, o jį paruošti pagal visus reikalavimus galbūt kainuotų daug ir žmogus galvoja, kad gal išsivers ir taip. Bet, kad jie būtų patekę į kokias rimtas avarijas, tai neturim tokių duomenų“, – pasakojo „Transekstos“ atstovas.
Kaip numatoma administracinių nusižengimų kodekse, vairuojant transporto priemonę, kuri yra be privalomosios TA, galima užsitraukti baudą nuo 50 iki 100 eurų.
