Spalį litras A95 benzino Lietuvos degalinėse pabrango 0,016 eurų ir buvo 0,157 eurų (10,2 proc.) pigesnis, nei praeitų metų spalio mėnesį. Litras dyzelino per tą patį mėnesį brango 0,028 eurų ir buvo 0,185 eurų (11,2 proc.) pigesnis, nei praeitų metų spalio mėnesį.
Litras A95 benzino spalį Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,391 eurų, dyzelino – 1,380 eurų.
Spalio 15 dieną „Brent“ rūšies naftos kaina siekė 73,62 eurus, kilo 13,0 proc. palyginus su praeitu mėnesiu, ir buvo 12,3 proc. už barelį pigesnė nei 2023 spalio mėnesį.
Pasaulio rinkoje naftos kaina krenta, mažėjant paklausos prognozėms
Naftą išgaunančių šalių organizacija OPEC+ trečią mėnesį iš eilės mažina naftos paklausos augimo prognozes tiek 2024, tiek 2025 m., atsižvelgdama į silpnesnį Kinijos vartojimą, tačiau net ir dabar jos metinis prieaugis viršija konsensusą – 1,93 mln. barelių per dieną (b/d).
Irakas teigia, kad atitinka OPEC+ kvotą – jo pareigūnų teigimu, rugsėjo mėn. šalyje išgauta 3,94 mln. b/d, t. y. pirmą kartą šiais metais mažiau nei OPEC+ nustatytas 4 mln. b/d gavybos tikslas, nors, atrodo, tai grindžiama ginčytinu teiginiu, kad Kurdistanas savo gavybą sumažino perpus – iki 140 000 b/d.
Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu pažadėjus smogti ne naftos, o kariniams taikiniams, rizika, kad Izraelio ir Irano priešprieša peraugs į naftos kainų kilimą, išnyksta. Dėl to makroekonomika atsidūrė dėmesio centre: naftą išgaunančių šalių organizacija OPEC vėl sumažino 2025 m. prognozę, o Kinija ir toliau skelbia prastus importo duomenis. Visa tai lėmė, kad ICE Brent naftos kaina smuko iki 74 JAV dolerių už barelį, o WTI – iki 70 JAV dolerių ribos.
JAV griežtinant sankcijas Irano eksportui, tikimasi 1,6 mln. barelių per parą naftos srauto į Kinijos Šandongo naftos perdirbimo gamyklas sumažėjimo. JAV Iždo ir Valstybės departamentai pritaikė sankcijas 23 tanklaiviams ir 16 subjektų, dalyvaujančių „vaiduoklių“ laivyne, leidžiančiame Irano naftos srautus į Kiniją.
Japonija svarsto galimybę didinti SGD atsargas iki mažiausiai 12 krovinių per metus, palyginti su dabartiniais 3 kroviniais per metus. O tai atitinka daugiau kaip 0,6 mln. tonų SGD papildomą paklausą, kad būtų apsisaugota nuo kainų šokų.
Krenta perdirbimo marža
Dėl prastesnių sezoninių techninės priežiūros darbų taip pat padidėjo spaudimas mažinti naftos perdirbimo maržas, todėl pakrančių naftos perdirbimo įmonės buvo priverstos mažinti gamybos apimtis. Šią tendenciją pradėjo Azijos naftos perdirbimo įmonės Taivane ir Pietų Korėjoje, priklausomos nuo importo, o dabar Ispanijos ir Italijos naftos perdirbimo įmonės taip pat mažina gamybos apimtis.
Rugsėjo mėnesio vidutinė mėnesio naftos perdirbimo marža nukrito iki žemiausio lygio nuo 2020 m., o tai rodo, kad su COVID susijusių sutrikimų ir sankcijų Rusijai paskatintas perdirbimo ciklas baigiasi.
Nusivylimą kelianti dyzelino paklausa tebėra naftos perdirbėjų galvos skausmas, nes, mažėjant gamybos aktyvumui ir didėjant biodegalų vartojimui, JAV distiliuoto mazuto produktų pasiūla 2024 m. iki šiol per metus sumažėjo 6 proc.
Tarptautinė energetikos agentūra patikslino šių metų pasaulinių naftos perdirbimo gamyklų veiklos prognozę iki 82,8 mln. b/d, t. y. 180 000 b/d mažiau, palyginti su ankstesniu vertinimu, taip pat tikisi, kad 2025 m. per metus ji padidės tik 0,6 mln. b/d.
Pasaulis artimiausiu dešimtmečiu pasieks iškastinio kuro paklausos piką
Tarptautinė energetikos agentūra taip pat įspėjo, kad iki šio dešimtmečio pabaigos pasaulis netrukus pasieks iškastinio kuro paklausos piką, o po to dėl iškastinio kuro atsargų pertekliaus šalys galės daugiau lėšų skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir pradėti „elektros energijos amžių“.
Kinijos elektromobilių pardavimai pasiekė rekordinį lygį. Praėjusį mėnesį Kinijoje parduota 1,29 mln. naujos energijos transporto priemonių, t. y. 17 proc. daugiau nei per mėnesį ir 42 proc. daugiau nei per metus. Kinija praneša ir apie vėjo technologijų proveržį – jos elektros energijos gamintojas „Dongfang Electric“ pristatė 26 megavatų (MW) galios vėjo turbiną, pranokstančią ankstesnį rekordinį 18 MW pajėgumą.
Kinijos akumuliatorių gamintojai, vadovaujami CATL, pristato naujus akumuliatorius, kuriuos galima įkrauti itin greitai – 80 proc. įkrovos pasiekiama per mažiau nei 10 minučių.
Kinija dominuoja ličio geležies fosfato (LFP) akumuliatorių technologijos, kuri yra saugesnė ir ekonomiškesnė nei nikelio-kobalto alternatyvos, srityje, todėl ji turi pranašumą prieš tokius konkurentus kaip Pietų Korėjos LG ir „Samsung“. Nepaisant pažangos, susirūpinimą keliantys klausimai dėl akumuliatorių tarnavimo laiko, perkaitimo ir viešųjų įkrovimo stotelių prieinamumo vis dar trukdo masiniam elektromobilių naudojimui.
Atlikti skaičiavimai, kiek kainuoja įkrauti elektromobilį Europoje. Didžiojoje Europos dalyje įkrovimo kaina svyruoja nuo 5 iki 10 eurų už 100 km. Pigiausiai kainuoja: Islandija (2,9 euro), Portugalija (3,2 euro) ir Suomija (4,6 euro). Lietuvoje ir Latvijoje kaina 9,8 eurų už 100 km, o Estijoje – 10 eurų už 100 km.
Tokios elektromobilių įkrovimo kainos visai neskatinančios jų pirkti. Paprastu dyzeliniu automobiliu nuvažiuoti 100 km šiandien gali kainuoti pigiau, nei elektromobiliu. Imant dyzelinio kuro kainos vidurkį 1,4 euro už litrą ir 6,5 l/100 km, gautume 9,1 euro.
Skirtumas nedidelis, tačiau jis gali būti didėjantis, krentant naftos kainoms ir/ar važiuojant naujesniais dyzeliniais automobiliais, sunaudojančiais 5,5/6 litrus kuro 100 km. Norvegijoje ir Slovėnijoje įkrovimo kaina šokteli iki 17–19 eurų už 100 km.
