Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.
Tyrimo duomenys rodo, kad pastaraisiais metais tik kas šeštas vairuojantis žmogus pradėjo dažniau naudotis viešuoju transportu. Apklausa parodė, kad į jį dažniausiai persėdo didmiesčių gyventojai.
„Nors dauguma Lietuvos žmonių savo įpročių nekeičia, visgi dalis jų atsisako kasdienio važinėjimo nuosavu automobiliu. Matome, kad ši tendencija yra ryškiausia mūsų šalies didmiesčiuose, kur gausiausia alternatyvų nuosavam automobiliui. Skaičiai rodo, kad populiariausia alternatyva jam – viešasis transportas.
Tikėtina, kad tokį žmonių pasirinkimą dažniausiai lemia noras sumažinti susisiekimui skirtas išlaidas. Be to, didžiuosiuose Lietuvos miestuose kyla problemų dėl eismo spūsčių, todėl vairuotojai ieško kitų būdų judėti, ypač piko metu“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Savu automobiliu – tik į ilgesnes keliones
Tyrimo duomenys atskleidžia, kad pastaraisiais metais 7 proc. mūsų šalies vairuojančių žmonių nuosavą automobilį pradėjo naudoti tik savaitgaliais. Toks vairuotojų elgsenos pokytis populiariausias tarp 16–24 metų ir 55–64 metų bei žemesnes pajamas turinčių vairuotojų.
„Ši tendencija rodo, kad ilgesnėms kelionėms, tikėtina, į užmiestį vairuotojai renkasi nuosavą automobilį, o trumpesnius atstumus nusprendžia važiuoti taupiau ir tvariau, pavyzdžiui, viešuoju transportu, dviračiais, elektriniais paspirtukais ar kitomis transporto priemonėmis. Tokio elgesio priežastys gali būti ir noras sutaupyti, išvengti spūsčių bei rūpintis aplinka“, – sako draudimo bendrovės atstovė.
Automobilių dalijimosi ir pavėžėjimo paslaugos – papildomas sprendimas
Apklausos duomenimis, vos 5 proc. apklaustųjų vietoj nuosavo automobilio pastaraisiais metais ėmė naudotis pavėžėjų paslaugomis ir automobilių nuomos platformų transporto priemonėmis. Ši paslauga populiariausia tarp jaunesnių vairuotojų: ja dažniau naudotis pradėjo 18 proc. 16–19 metų ir 11 proc. 20–24 m. vairuotojų.
„Gali būti, jog jaunieji vairuotojai šia paslauga naudojasi, nes dar neturi savo automobilio arba sąmoningai nevairuoja patys, kai vyksta pramogauti ar švęsti. Automobilį jau įsigiję žmonės šia galimybe naudojasi, kai negali ar nenori vykti nuosavu automobiliu. Augant šių paslaugų įvairovei, prieinamumui ir atsižvelgiant į lanksčią bei patrauklią kainodarą, turėtų augti ir jų populiarumas“, – sako V. Katilienė.
Lietuvos 16–64 metų vairuojančių žmonių apklausa buvo atlikta šių metų balandį, apklausiant po 1 600 mūsų šalies vairuotojų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.
