„Mums reikia galvoti, planuoti ir jau daryti veiksmus, kurie darytų mus savarankiškesnius nuo Kinijos. Kinija yra viena didžiausių ir galingiausių pasaulio ekonomikų, bet ji silpnina Europą“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė A. Armonaitė.
„Europa yra atvira pasauliui, bet kita vertus, Kinija elgiasi nesąžiningai. Ji agresyviai subsidijuoja savo industrijas ir dempinguoja produkciją“, – pridūrė ji.
Ministrė pabrėžė, kad siekiamybė – tokios svarbos prekių gamyba Europoje ar bendraminčių sąjungininkų teritorijose.
„Mes turime galvoti apie gamybą čia. Apie tiekimo grandines kuo arčiau kontinento. Galbūt nereikia visiškai visko turėti Europos Sąjungoje, bet yra bendradarbiavimas su sąjungininkais. Kada galime su bendraminčiais susiplanuoti tiekimo grandines“, – komentavo ji.
ES šalys praeitą penktadienį atvėrė kelią papildomiems iki 35,3 proc. muitams baterijomis maitinamiems iš Kinijos importuojamiems elektriniams automobiliams, dpa sakė ES diplomatai.
Europos Komisija apie papildomus tarifus paskelbė po tyrimo, atskleidusio, kad Pekinas subsidijuoja vietos elektromobilių gamintojus ir taip iškreipia rinką ES. Dabar Europos Komisija turi nuspręsti, ar lapkričio pradžioje importo muitai įsigalios.
Tarifų didinimo planai dar gali būti atmesti, jei Briuselis prie derybų stalo susitars su Kinija. Vokietija, balsavusi prieš šią priemonę, dar kartą paragino tęsti derybas su Pekinu, nes baiminasi atsakomųjų veiksmų, galinčių pakenkti didelei šalies automobilių pramonei.
