Tačiau geležinkeliu trijų Baltijos šalių sostines įmanoma aplankyti jau dabar. Tik kelionė truks dvi dienas.
Šiuo maršrutu keliavo ir jį aprašė estas blogeris Daniilas Kurakinas.
Traukinys iš Talino išvyksta 7 val. 15 min. Kelionė iki galutinės stoties Valgoje (Estija) truks 3 valandas ir 32 minutes. Vykstame traukiniu „Stadler Flirt“. Šie traukiniai Estijos geležinkeliams tarnauja jau 10 metų. Kitąmet atsiras ir naujieji „Škoda“ traukiniai.
Talino stotis – geriausiai įrengta ir esanti patogiausioje vietoje iš visų trijų Baltijos šalių sostinių stočių. Viena vertus, ji – vos keli žingsniai nuo senamiesčio, kita vertus, visai netoli Kalamajos rajono. Šis pastaruoju metu laikomas turistų traukos centru. Visa tai jungia gražiai sutvarkyta stoties aikštė, kuri, atidarius pėsčiųjų perėją per Toompuiestee gatvę, yra draugiška mažiau judriems žmonėms.
Vienintelė Talino geležinkelio stoties problema yra ta, kad ją vargu galima vadinti geležinkelio stotimi. Pačiame pastate įsikūrusi parduotuvė ir biurai, o bilietų kasos perkeltos į priešais esantį paviljoną, kur didžioji dalis patalpų skirta populiariam greitojo maisto tinklui.
Klasikinės stoties funkcijas perims statomas „Rail Baltica“ terminalas, kuriame taip pat stos ir vietiniai traukiniai, vykstantys rytų ir pietryčių kryptimis, rašo „rus.postimees.ee“.
10 val. 47 min. atvykstame į Valgą, kur apie keturias valandas laukiame traukinio į Rygą. Kadangi estai ir latviai nesinchronizuoja savo traukinių tvarkaraščių, persėdimas gali būti ir labai ilgas, ir trukti vos kelias minutes ar net sekundes, jei estų traukinys vėluoja.
Kadangi mūsų atveju persėdimas – ilgas, turime laiko pasivaikščioti po Valgą Estijoje ir Valką Latvijoje – miestą, kurį skiria valstybės siena, nors fiziškai sienos jau seniai nėra, o jos vietoje – įdomus latvių ir estų drauge sukurtas parkas.
Vaikščiodamas čia dažnai gali kirsti dviejų valstybių sieną nesuprasdamas, kurioje šalyje esi.
14 val. 52 min. išvykstame iš Valgos latvišku traukiniu, važiuojančiu dar nuo sovietmečio. Iki šiol latviai naujais „Škoda“ traukiniais visiškai sugebėjo pakeisti savo elektrinius traukinius. Dyzelinius traukinius vis dar gamina Rygos vagonų gamykla. Nežinia, kada juos bus galima pakeisti naujesniais, turint omenyje, kad daug lėšų išleista „Rail Baltica“ statybai.
Sovietiniai traukiniai jau seniai prašosi į muziejų. Atsarginių dalių gauti neįtikėtinai sunku, nes jų beveik niekas nebegamina, o jei ir gamina, tai joms taikomos sankcijos.
Į Rygos geležinkelio stotį atvykstame 17 val. 46 min. Baigus statyti „Origo“ prekybos centrą, pati stotis tapo panašesnė į prekybos centro skyrių. Vietoj laukimo salių – užkandinės, o vietoj patogių prieigų prie perono – tamsūs ir aptriušę koridoriai be liftų ar kokių nors patogumų žmonėms su judėjimo negalia.
Stotis kaip vieta, kurioje galima patogiai laukti traukinio Rygoje, tiesiog neegzistuoja, nes traukinio laukiama arba kavinėje, arba kitame greitojo maisto restorane, arba, rečiau, vaikštant po parduotuvės skyrius.
Peronų būklė taip pat nekelia teigiamų emocijų, nes labiau primena devintąjį dešimtmetį, o ne modernią geležinkelio infrastruktūrą.
Priešingai nei Taline, Rygoje peronai yra žemiau naujųjų traukinių grindų lygio, todėl jie netinka sunkiai judantiems keleiviams. Stoties aikštė – populiari asocialų susibūrimo vieta.
Infrastruktūrai aplink stotį taip pat norisi palinkėti geresnių laikų, nes, nepaisant patogios vietos miesto centre, stotį supa pėsčiųjų požeminių perėjų tinklas, kuriuo tenka vaikščioti, norint pasiekti senamiestį ar centrinį turgų.
Miesto valdžia nori pašalinti visas Rygos stoties urbanistines klaidas ir atnaujinti ją sykiu su dėl „Rail Baltica“ vykdomomis statybomis. Tačiau darbai juda sunkiai, be to, vis dažniau pasirodo pranešimų, kad „Rail Baltica“ traukiniai iš pradžių Rygą gali apskirtai aplenkti. Pagal planą geležinkelis turi būti baigtas iki šio dešimtmečio pabaigos.
Iš Rygos į Vilnių išvykstame kitą dieną – persėdimas Latvijos sostinėje užtruko beveik 22 valandas. Dyzelinis traukinys „Pesa 710M“ į Lietuvos sostinę išvyksta 15 val. 28 min. Jis egzistuoja Lietuvos iniciatyva, mat šalis planuoja atkurti visavertį susisiekimą su Talinu per Rygą ir susisiekimą tarp Vilniaus ir Daugpilio Latvijoje.
Lietuva jau turi Europos standartinės vėžės geležinkelį, taigi – ir jungtį su Europa. Be to, čia nėra rimtų problemų dėl „Rail Baltica“, kurios pagrindinis mazgas bus Kaune.
Į Vilniaus sostinės pagrindinę geležinkelio stotį atvykstame 19 val. 51 min. Stotyje įrengta pilnavertė laukimo zona su suolais, kurių kiekvienas prijungtas prie elektros lizdo, todėl nėra jokių problemų prireikus įkrauti prietaisą.
Lietuviai savo geležinkelio stoties nepavertė užkandine, parduotuve ar prekybos centru. Tačiau prireikus įsigyti užkandžių galite keliose nedidelėse kavinėse. Vietoj kelių painių požeminių koridorių kaip Rygoje Vilniuje yra tik vienas. Čia įrengti reikalingi liftai ir eskalatoriai, todėl judėjimo negalią turintiems žmonėms nekyla problemų. Tokiems keleiviams svarbu ir tai, kad požeminių perėjų nėra ir prieš stotį.
Tačiau stoties aikštėje esama nepatogių laiptų, ją supa automobilių stovėjimo aikštelė.
Verta pasakyti, kad pirmajame stoties aukšte įrengtas modernus geležinkelio muziejus, galintis nustebinti spalvingumu ir interaktyvumu.
Taigi, kelionė traukiniu iš Talino į Vilnių trunka apie dvi dienas su nakvyne Rygoje, o visų traukinio bilietų kaina – 52 eurai asmeniui. Esant tokiai situacijai, geležinkelio paslaugos negali konkuruoti su autobusų paslaugomis, ir net jei lietuviai paleis tiesioginį traukinį iš Vilniaus į Taliną, jis vargiai padės išlošti daug laiko, turint omenyje apvažiavimą per Valgą, kurį traukinys turi įveikti, kad pasiektų Taliną.
Paleidus greitąjį traukinį „Rail Baltica“ vėže kelionės iš Talino į Vilnių turėtų sutrumpėti iki trijų su trupučiu valandų.
